II dalis
Apsvarstykite šį liudijimą apie Martyną Liuterį ir jo tvirtą tikėjimą maldos galia – ne fizine jėga, – atnešančia pergalę.
„Kai galingi priešai susivienijo kovai su reformuotu tikėjimu ir atrodė, kad tūkstančiai kardų apnuoginami prieš jį, Liuteris rašė: ‘Šėtonas rodo savo įniršį, o nedori popiežiai ruošia sąmokslus ir grasina mums karu. Raginkite žmones tikėjimu ir maldomis narsiai kovoti Dievo sosto akivaizdoje, kad mūsų priešai, įveikti Dievo Dvasios, būtų priversti sudaryti taiką. Mūsų pagrindinė reikmė, mūsų pagrindinis darbas yra malda; tegu žmonės žino, kad dabar prieš juos nukreiptas kardo smaigalys ir šėtono pyktis, todėl tesimeldžia.
…Savo maldomis mes padarysime daugiau nei mūsų priešai pagyromis.‘“
Nors žmogiškosios aplinkybės atrodė niūrios ir grėsmingos, Martynas Liuteris žinojo, jog tarnauja Dievui, kurio nevaržo ir nevaldo piktavalių žmonių planai, ir Dievas atsilygino jam už tikėjimą. Iš slapto maldos kambarėlio atėjo galia, supurčiusi pasaulį ir atvedusi jį į Didžiąją reformaciją.
Apie Martyną Liuterį parašyta, kad didžiausių sunkumų laikais jis „nepraleisdavo nė dienos, nepaskirdamas nors trijų valandų maldai, ir tai buvo valandos, palankiausios užsiėmimams. Iš jo atskiro kambarėlio girdėjosi, kaip jis išlieja savo sielą Dievui žodžiais, kupinais šventos pagarbos, šventos baimės ir vilties.
Jis kreipėsi į Dievą lyg kalbėtųsi su draugu: ‘Aš žinau, kad Tu esi mūsų Tėvas ir mūsų Dievas, – meldėsi jis, – ir kad Tu išsklaidysi savo vaikų persekiotojus, nes Tu esi su mumis, kai gresia pavojus. Šis reikalas yra Tavo, ir tik Tavo valios dėka mes jo ėmėmės. Tuomet apsaugok mus, o Tėve!’“
O koks buvo Dievo atsakas į šią milžinišką krizę? Pranašystės dvasia atsako: „Dievas išgirdo savo tarnų dūsavimus. Jis suteikė kunigaikščiams ir dvasininkams malonę bei drąsą ginti tiesą prieš tamsybių pasaulio valdovus. Reformatoriai protestantai statė ant Kristaus, ir pragaro vartai negalėjo jų nugalėti.“
Melody Mason
