Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus. (Evangelija pagal Joną 8, 32)
Dar prieš tai, kai Abraomas Linkolnas (Abraham Lincoln) paskelbė emancipaciją, aukcione buvo nupirktas vienas vergas, vardu Džo. Kupinas kartėlio ir priešiškumo jis murmėjo: „Aš nedirbsiu! Aš nedirbsiu!“ Tačiau jis tapo turtingo žemvaldžio nuosavybė. Šeimininkas nusivedė Džo prie vežimo, ir jie išvažiavo iš miesto į plantaciją.
Prie ežero stovėjo nedidelis vieno aukšto namas su veranda. Ant langų kabėjo užuolaidos, žydėjo gėlės, vingiavo grįstas takelis. Naujasis šeimininkas sustabdė vežimą. Atsigręžęs į Džo, jis nusišypsojo. „Štai tavo naujieji namai. Tau nereikės už juos atidirbti. Aš nupirkau juos tau, kad gyventum čia laisvas.“ Minutėlę Džo sėdėjo netekęs žado. Paskui jo akyse susitvenkė ašaros. Apstulbęs jis sušuko: „Šeimininke, aš tarnausiu tau amžinai!“
Kristus nupirko mus, kad paleistų į laisvę. Kristuje mes esame laisvi nuo nuodėmės vergijos. Kristuje mes esame išvaduoti iš nuodėmės jungo. Ir būdami krikščionys, mes galime nusidėti, tačiau nuodėmė mūsų nebekontroliuoja. Mes turime naują jėgą savo gyvenime – Dievo malonės jėgą.
Apaštalas Paulius pasakė: „Jumyse nebeviešpataus nuodėmė; jūs ne įstatymo, bet malonės galioje“ (Laiškas romiečiams 6, 14). Žodis „viešpatauti“ reiškia „valdyti“. Nuodėmė nebėra mūsų valdovė; mūsų Valdovas – Jėzus.
Elena Vait rašė: „Evangelijos tikslas – ne sušvelninti Dievo šventojo Įstatymo reikalavimus, o sustiprinti žmones taip, kad jie galėtų juos vykdyti“ („Tikėjimas ir darbai“, p. 52).
Evangelija mus pakylėja. Ji atveda mus ten, kur Dievas nori, kad būtume. Kristuje mes laisvi. O svarbiausia, kad mūsų paklusnumas kyla iš širdies, kupinos meilės ir pagarbos savo Mokytojui. Kai mes iš tikrųjų įvertiname Jo didžiulę auką, tegalime Jam tarnauti ir Jį šlovinti. Laisvė, kuria džiaugiamės Kristuje, nėra laisvė toliau daryti nuodėmes. Tai laisvė gyventi išvaduotiems iš nuodėmės jungo. Kodėl dabar pat nepasidžiaugus, kad Kristuje jūs tikrai esate laisvi?
Markas Finlis
