Nes visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės, o nuteisinami dovanai Jo malone dėl Kristaus Jėzaus atpirkimo. (Laiškas romiečiams 3, 23–24)
2001 metų rugsėjo 11–oji, antradienis. Keturios teroristų grupuotės užgrobė keturis lėktuvus ir panaudojo juos kaip mirties įrankius. Amerikos oro linijų lėktuvas perskrodė Niujorko dangų ir įsirėžė į vieną iš Pasaulio prekybos centro bokštų dvynių. Po kelių minučių kitas lėktuvas įsirėžė į antrąjį bokštą. Trečias lėktuvas nukrito Pentagone, o ketvirtasis atokioje vietovėje netoli Šanksvilo, Pensilvanijos valstijoje.
Vienas iš labiausiai man įstrigusių vaizdų buvo grupelė pavargusių gaisrininkų, kurie, visi suodini, išniro iš Pasaulio prekybos centrą gaubiančių dūmų. Jie tempė iš griuvėsių trapų senuką. Antraštė didžiulėmis raudonomis raidėmis skelbė: „Išgelbėjanti malonė“, paantraštė: „Žvelgdami mirtinam pavojui į akis, jie rizikavo savo gyvybe, kad išgelbėtų kitus“.
Toji nuotrauka prabilo į mano širdį. Tie, kas buvo silpni ir gležni, būtų niekaip neišsikapanoję iš degančio pastato. Jiems reikėjo pagalbos. Jiems reikėjo žmogaus, kuris rizikuotų savo gyvybe. Jiems reikėjo gelbėtojo. Be žmogaus, kuriam jie rūpėtų, kuris būtų pasirengęs pulti į liepsnas ir, jeigu reikia, numirti, jie neturėjo vilties.
Mes taip pat esame pasmerkti liepsnoms. Mat „visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“ (Laiškas romiečiams 3, 23) ir „Atpildas už nuodėmę – mirtis“ (Laiškas romiečiams 6,23).
Patys išsigelbėti mes negalime. Neįtikėtina Evangelijos „geroji naujiena“ paprasčiausiai yra tokia – Jėzus šoko į liepsnas. Jis išgyveno patį pragarą. Kabėdamas ant kryžiaus, Jis prisiėmė visą nuodėmės pasmerkimą. Mano nuodėmės. Jūsų nuodėmės. Jėzus patyrė visą sielvartą, kurį pagaliau išgyvens nusidėjėliai. Jis paragavo mirties „už kiekvieną“ (Laiškas hebrajams 2, 9). Koks Gelbėtojas! Koks Išvaduotojas! Koks Atpirkėjas!
Savo vaizduotėje regiu amžinybės laikraštį, išėjusį mūsų pirmąją dieną danguje. Pirmajame puslapyje – milžiniška nuotrauka. Jėzus kruvinomis rankomis ir sumuštu antakiu neša ant rankų mane. Kai jūs žvelgiate į tą nuotrauką, Jis neša jus. Raudona antraštė skelbia „Išgelbėjanti malonė“, ir daugybė atpirktųjų šlovindami puola ant kelių. „Vertas Avinėlis, kuris buvo nužudytas, imti galybę ir lobį, ir išmintį, ir stiprybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir gyrių!“ (Apreiškimas Jonui 5,12). Per amžių amžius. Amen.
Markas Finlis
