Viešpats negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, o kantriai elgiasi su jumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų. (Petro antras laiškas 3, 9)
Amerikos generolas Teiloras drąsiai žvelgė savo likimui į akis, kai vieną dieną jam teko susidurti su trigubai didesne armija negu jo paties. Meksikos pajėgų generolas grasino išžudyti jo karius. Nors su didžiuliais nuostoliais, Teilorui pavyko pergudrauti priešininką ir Buena Vista mūšyje laimėti lemiamą pergalę.
Jis tapo nacionaliniu didvyriu. Kai jis grįžo į namus netoli Baton Ružo, įvairiausi žmonės rašė sveikinimo laiškus. Iš pradžių Teiloras už juos padėkodavo, tačiau veikiai jų ėmė plaukti tiek daug, kad jis nebegalėjo į kiekvieną atsakyti. Daugelis laiškų buvo nepakankamai apmokėti ir kaupėsi pašte.
Pagaliau generolas Teiloras nusprendė atsisakyti visų laiškų. Vietinis pašto tarnautojas visus juos išsiuntė į neįteiktų laiškų pašto skyrių Vašingtone. Taip visa ši istorija ir Teiloro karjera būtų ir pasibaigusi, jei ne vieno seno draugo apsilankymas. Šis žmogus iš karto paklausė, ar jis gavo vieną labai svarbų laišką iš Filadelfijos.
Generolas pastaruoju metu jau buvo negavęs daugybės laiškų, tačiau draugas įtikino Teilorą susisiekti su neįteiktų laiškų skyriumi ir pamėginti jį susigrąžinti. Taip ir buvo padaryta.
Taip generolas Zacharijus Teiloras gavo pakvietimą į tam tikrą politinį susirinkimą Filadelfijoje, kur jis buvo iškeltas kandidatu į prezidentus. Teiloras tapo dvyliktuoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, tačiau jis vos neprarado tos galimybės.
Labiausiai stulbinantis iš visų kada nors įteiktų pakvietimų yra mūsų Viešpaties pakvietimas gyventi su Juo per visą amžinybę. Šią galimybę galima prarasti. Esu įsitikinęs, kad daugiau žmonių paprasčiausiai ignoruos išgelbėjimą, negu jį atstums. Tai patvirtina ir Laiškas hebrajams: „Kaipgi mes pabėgsime nuo jos [teisėtos bausmės], jei paniekinsime tokį didį išganymą?“ (Laiškas hebrajams 2, 3).
Išgelbėjimą galima ignoruoti. Išgelbėjimas apima daug daugiau negu mūsų pradinis atsakas į Kristaus kvietimą. Jis kiekvieną dieną kviečia mus sekti paskui Jį. Kiekvieną dieną Jis siunčia į mūsų širdis Savo Dvasią ir ragina Jam tarnauti. Jis kviečia mus kasdien daryti tą patį pasirinkimą, kurį atlikome tada, kai pirmą kartą atsiliepėme į Jo meilę. Kodėl Jam nepasakius šiandien: „Viešpatie, aš priimu Tavo kvietimą. Šiandien aš esu Tavo“?
Markas Finlis
