Morisas L.Vendenas
O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę, maldaudamas: „Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!“ (Lk 18,13)
Kartą aš aplankiau žmogų, kuris garsėjo savo girtuoklyste. Jo žmona buvo mūsų bažnyčios narė. Jis pažvelgė į mane paraudusiomis akimis ir prislopintu balsu tarė: „Iš tikrųjų nuoširdžiai žaviuosi adventistais. Tik stiprus ir padorus žmogus gali tapti adventistu.“ Ar adventistu gali tapti tik stiprus žmogus? Ar gali ir silpnas žmogus būti geras adventistas? Taip ar ne? Jei jūsų krikščioniški įsitikinimai remiasi tik tuo, kad nuoširdų bendravimą su Dievu jūs pakeičiate formaliu tarnavimu Jam, tai jūs, be abejonės, manysite, kad būti adventistu ir apskritai krikščionimi gali tik stiprus žmogus. Bet religijoje, kurioje svarbiausia nuoširdus bendravimas su Kristumi Jėzumi, silpnieji ir stiprieji yra lygūs.
Ar jūs kada nors galvojote apie tai, kas labiau neapkentė Jėzaus, kai Jis gyveno žemėje, – silpnieji ar stiprieji? Labiau Jo nekentė stiprieji. Kodėl? Todėl, kad jie pirmą kartą savo „nepriekaištingame“ gyvenime pamatė Tą, kuris pakilo virš visko, kas išoriška ir formalu, ir jie ėmė nervintis. Jo akivaizdoje visas jų moralumas ir padorumas nieko nereiškė, ir jie tai suprato.
Mūsų pasaulyje yra žmonių, kurie sako: „Rūkymas sukelia plaučių vėžį? Ką gi, tada aš mesiu rūkyti.“ Daugiau jie niekada neima į rankas cigaretės. Kiti sako: „Rūkymas sukelia plaučių vėžį? Tai ir aš mesiu rūkyti.“ Papietavę jie eina ir vėl nusiperka cigarečių. Stiprieji laimi, o silpnieji pasiduoda.
Galima švęsti sabatą, stropiai atlikti visas apeigas, o tuo pat metu nusidėti tą sabatą švenčiant. Galima gyventi nedarant nusikaltimų, už kuriuos baudžiama, ir nepatekti į kalėjimą, o vis dėlto – likti nuodėmėje. Pabudimas, kuris šiomis paskutinėmis dienomis turi įvykti Bažnyčioje, nebus paremtas kažkokių ypatingų, atstumiančių ir bjaurių nuodėmių išpažinimu, jo esmė bus ta, kad dalis Dievo tautos, žmonės, kurie išoriškai gyveno padorų ir moralų gyvenimą, staiga supras iki šiol gyvenę be Kristaus, suvoks, kad jie yra tokie pat nusidėjėliai kaip vagys ir puolusios moterys. Įsitikinti tuo, vadinasi, žengti žingsnį, kuris sustiprina ir silpnųjų, ir stipriųjų suvokimą, kad jiems reikia lšgelbėtojo.
