II dalis
Paklaustas apie jo maldos galios paslaptį, Miuleris atsakė:
„Vieną dieną aš visiškai miriau. – Kalbėdamas jis pasilenkė taip žemai, kad beveik palietė žemę. – Aš miriau Džordžui Miuleriui, jo nuomonėms, jo skoniui, teikiamoms pirmenybėms ir jo valiai – miriau pasauliui, jo pritarimui ar pasmerkimui – miriau netgi savo draugų bei brolių ir sesių pritarimui ar papeikimui – ir nuo tada stengiausi tapti priimtinas Dievui.“ Kai Džordžas Miuleris iš tiesų mirė 1898 metais, jo žemiškas turtas buvo įvertintas maždaug aštuoniais šimtais dolerių. Jis tikrai viską buvo paskyręs Kristaus darbui!
Kaip ir Džordžas Miuleris, mes turime patys sau išmėginti ir įrodyti Dievą. Mums reikia didesnio tikėjimo kasdieniame gyvenime. Užuot žvelgę į savo ribotus išteklius, turime pradėti žiūrėti į beribę Dievo galią. Žinoma, tai nereiškia, kad turime veikti įžūliai, prastai valdyti savo išteklius, leisti daugiau nei galime, ar prisidaryti milžiniškų skolų. Mes turime išmokti eiti į priekį su tikėjimu, kai Dievas suteikia mums viziją, žinant, kad davęs viziją, Jis pasirūpins ir ištekliais jai įgyvendinti.
Užuot žengę pirmyn su tikėjimu, pernelyg dažnai mes, kaip senovės Izraelis, skundžiamės ir dejuojame išteklių stygiumi. Bet Biblijoje jau yra viena Raudų knyga. Nerašykime dar vienos. Geriau pratęskime Apaštalų darbų – Dievo darbų – knygą!
Elena Vait rašo: „Tegul niekas nešvaisto laiko, apgailestaudamas dėl regimų išteklių menkumo. Išoriškai dalykai gali nieko gero nežadėti, bet užsidegimas ir pasitikėjimas Dievu padaugins išteklius.“
Melody Mason
