Būk ištikimas iki mirties, ir Aš tau duosiu gyvenimo vainiką! (Apreiškimas Jonui 2, 10)
Ištremtas į Patmo salą Egėjo jūroje, Jonas liko atskirtas nuo tikinčiųjų, kurie laikė jį savo dvasiniu tėvu. Turbūt labiausiai jį skaudino tai, kad jis negali susisiekti su tikinčiaisiais, kuriems tuo metu buvo labai sunku, ypač miesto, vadinamo Smirna, krikščionimis.
Žodis „smirna“ reiškia „salsvas aromatas“. Antrajame ir trečiajame amžiuje šėtonas nuožmiai atakavo šio miesto Bažnyčią. Krikščionys buvo deginami ant laužų. Jie buvo atiduodami sudraskyti liūtams ir mirdavo kankinių mirtimi Romos Koliziejuje. Tačiau šėtono pastangos nesustabdė krikščionybės plitimo. Priešingai, Bažnyčia klestėjo. Tikinčiųjų skaičius augo. Vienas iš ankstyvosios Bažnyčios tėvų, Justinas Kankinys, triumfuodamas rašė: „Kankinių kraujas yra Bažnyčios sėkla“. Kuo labiau blogio jėgos persekiojo Bažnyčią, tuo labiau ji augo. Kristus įkūrė Savo Bažnyčią, ir jokios pragaro jėgos negalėjo jos įveikti.
Nuo 81 iki 96 metų po Kristaus valdė Domicijanas, vienas iš žiauriausių Romos imperatorių. Išliko akmenyje iškaltas jo didingas, pagarbą įkvepiantis portretas.
Jis tiesiogine to žodžio prasme kėlė grėsmę Smirnos gyventojams. Domicijanas mėgino terorizuoti tikinčiuosius ir taip priversti juos paklusti. Kristaus pasekėjai nedalyvavo imperatoriaus šlovinimo ritualuose, kurie tuo metu buvo privalomi. Romėnai kaltino juos nepaklusnumu, įstatymų bei tvarkos pažeidinėjimu.
Jėzus turėjo ypatingą žinią Smirnos krikščionims. Jis jiems pasakė: „Nebijok būsimųjų kentėjimų!“ (Apreiškimas Jonui 2, 10). „Aš žinau, kad tau dabar sunkus metas, – kalbėjo Jis. – Aš žinau, kad kenti išbandymus. Žinau, kad tave persekioja, bet Aš esu su tavim.“ „Būk ištikimas iki mirties, ir Aš tau duosiu gyvenimo vainiką!“ (Apreiškimas Jonui 2, 10).
Tai ne tik neįtikėtinas pažadas, tai praktinis patarimas, norintiems šiandien gyventi džiaugsmo kupiną gyvenimą. Kodėl galimi sunkumai mus taip gąsdina? Tai vis dėl mūsų vaizduotės. Mes įsivaizduojame pačius siaubingiausius dalykus, kurie gali nutikti. Tas „o kas, jeigu“ įvaro mums nerimą ir kuria paties blogiausio atvejo scenarijus.
Smirnos krikščionims ir mums Jėzus sako, kad net jeigu mums nutiktų blogiausia, net jeigu mes mirtume, Antrojo atėjimo metu Jis apdovanos mus už ištikimybę amžinuoju gyvenimu. Jėzus teigia: „Nugalėtojas nenukentės nuo antrosios mirties“ (11 eilutė). Jūs nepatirsite antrosios mirties ir nebūsite amžinai atskirti nuo Dievo. Su Kristumi mes esame saugūs ir apsaugoti. Per Kristų mes triumfuosime net blogiausiomis aplinkybėmis. Net jeigu reikės atsisakyti savo žemiškojo gyvenimo, antroji mirtis mūsų nepalies. Mums atiteks gyvenimo vainikas, amžinasis gyvenimas su Dievu danguje. Ir už tai verta Jį šlovinti.
Markas Finlis
