Bet tą pirmenybę aš dėl Kristaus palaikiau nuostoliu. (Fil 3, 7)
Niekas negali atimti iš jūsų to, ką jūs jau atidavėte. Paulius sąmoningai apsisprendė viską, ką turi, atiduoti Kristui. Nieko nėra vertingesnio už Kristų. Nieko nėra vertingesnio už Kristaus meilę ar brangesnio už Jo malonę. Greta bendravimo su Kristumi visa kita atrodo nereikšminga. Apaštalo žodžiuose „Bet tą pirmenybę aš dėl Kristaus palaikiau nuostoliu“ žodis „nuostolis“ originalo kalba reiškia „šlamštas“, „atmatos“ ar „šiukšlės“. Kristus toks neįtikėtinai brangus, kad visi šio pasaulio turtai palyginus yra šlamštas.
1934 metų gruodžio 8 dieną kinų banditai nužudė du presbiterionų misionierius – Džoną ir Betę Stamus (John ir Betty Stam). Banditai sudegino jų namus iki pamatų. Praėjus kelioms dienoms po tragedijos, poros draugai krikščionys tarp griuvėsių rado misis Stam Bibliją. Paraštėje ji buvo užrašiusi:
„Viešpatie, aš atsisakau savo tikslų bei planų, visų savo troškimų, vilčių bei ambicijų ir priimu Tavo valią mano gyvenimui. Atiduodu Tau save, savo gyvenimą, viską, ką turiu, kad būtų Tavo amžinai. Aš pavedu Tau visas savo draugystes, savo meilę. Visi žmonės, kuriuos aš myliu, mano širdyje užims antrą vietą. Pripildyk mane Savo Šventosios Dvasios ir užantspauduok mane. Veik mano gyvenime bet kuria kaina dabar ir visada. Man gyvenimas – tai Kristus, mirtis – tik laimėjimas.“
Kristus užpildo tuščią širdį. Kristus praturtina skurdo nualintą sielą. Kristus pakeičia šio pasaulio mėšlą Savo neįkainuojamos, neprilygstamos meilės žavesiu.
Elena Vait trumpai tai išreiškė šitaip: „Atsiduodami Dievui, būtinai turime atsisakyti visko, kas mus nuo Jo skiria“ („Kelias pas Kristų“, p. 42). Pagrindinis klausimas krikščionio gyvenime yra „Kam priklauso tavo širdis?“ Jėzaus mokymuose yra keletas stulbinančių paradoksų. Štai vienas iš jų: Viską atiduodami mes viską ir gauname. Šiandien Kristus siūlo mums visą Save. Savo malonę. Savo atleidimą. Savo gailestingumą. Savo jėgą. Savo drąsą. Savo paguodą. Savo viltį. Savo amžinybės pažadą. Savo buvimą dabar ir per amžius. Palyginus su tuo, ką Jis mums duoda, visa, ką mes atiduodame, tėra šlamštas. Kokie mainai!
Markas Finlis
