„Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“. Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė.“ (Evangelija pagal Matą 2,1-4)
Kokį klausimą uždavė išminčiai atėję iš Rytų? Matas, aprašydamas įvykius susietus su Jėzaus kūdikyste, atkreipia dėmesį ne tik į miestą, kuriame Jis gimė, bet ir žvaigždę, kurios pasirodymas Rytuose padarė įtaką išminčiams ir paskatino juos susiruošti keliauti į Judėją. Tuo metu Judėją valdė karalius Erodas. Jis buvo pagarsėjęs dėl savo tironiško elgesio su žmonėmis. Nors jo despotiški veiksmai atnešė skausmo ir sielvarto žmonėms, Matas aprašydamas įvykius nepadaro jo pagrindiniu asmeniu ir pirmosiose eilutėse neskiria daug dėmesio Erodui apibūdinti. Jo ketinimus ir darbus aprašo vėliau.
XXI amžius. Švenčių metu pas žmones sustiprėja įsitikinimas, kad Evangelijoje pagal Matą 2 skyriuje aprašyta istorija yra kalėdinė istorija. Į Naujajame Testamente aprašytą Jėzaus gimimo istoriją mažiau kreipiamas dėmesys kitomis dienomis, tačiau ne Kalėdų metu. Ši istorija yra siejama su žiemos sezono švente. Ką ši istorija atskleistų mums, jeigu ją skaitytume ne iš šio laikmečio perspektyvos, bet iš to meto perspektyvos, kai gyveno apaštalai ir krikščioniška bažnyčia augo bei stiprėjo? Atidėkime į šalį savo įsitikinimus ir leiskime Dievo Žodžiui kalbėti pačiam už save.
Išminčiai atkeliavo į Jeruzalės miestą ne norėdami švęsti Kalėdas arba pasižiūrėti miesto girliandų, bet vedami žvaigždės. Jie nebuvo karaliai. Jie buvo mąstytojai bei dangaus kūnų tyrinėtojai. Gyvendami Rytuose (Matas neparašė iš kokio miesto jie atvyko) jie tyrinėjo ne tik dangaus kūnus, bet ir hebrajų pranašystes. Senojo Testamento pranašai kalbėjo apie žvaigždės patekėjimą virš Jokūbo. Neįprastas reiškinys danguje patraukė jų dėmesį. Jie susiruošė kelionėn.
Matas neaprašo, kaip jie keliavo, ką jie išgyveno kelionėje. Jis iš karto akcentuoja jų pasirodymą Jeruzalės mieste. Ką jie darė atvykę į miestą? Jie kreipėsi į žmones, klausinėdami: „kur yra gimusis žydų karalius“. Jie liudijo: „matėme užtekant Jo žvaigždę“. „Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė.“ (Evangelija pagal Matą 2,3)
Kodėl sunerimo karalius Erodas? Ar Matas nori atkreipti dėmesį į karaliaus priešiškumą žydų karaliui? Mūsų akimis žiūrint atrodo, kad iš tiesų yra svarbi karaliaus reakcija. Žinia apie kito karaliaus užgimimą despotui buvo žinia, kelianti grėsmę jo valdymui. Tačiau, ar despotas galėtų įvykdyti savo užmojus, jeigu Dievas neleistų jam to padaryti? Ne. Ne kartą istorijos eigoje Dievas kovojo su despotais ir išgelbėdavo Savo žmones iš priešų rankų.
„Izraelitams šaukiantis VIEŠPATIES dėl midjaniečių, VIEŠPATS atsiuntė izraelitams pranašą. Jis tarė jiems: „Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‚Aš išvedžiau jus iš Egipto ir išlaisvinau iš vergijos namų. Išgelbėjau jus iš egiptiečių rankų ir iš visų jūsų engėjų rankų; išvariau juos jūsų labui ir daviau jums jų kraštą. Sakiau jums: ‚Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas. Negarbinsite dievų amoritų, kurių krašte gyvenate‘. Bet jūs mano balso nepaklausėte!‘“ (Teisėjų knyga 6,7-10)
Matas, aprašydamas įvykius, nori parodyti kai ką daugiau. Nuo pirmos iki dešimtos eilutės žodis „žvaigždė“ pavartotas keturis kartus, žodis „Betliejus“ keturis kartus (visame skyriuje penkis kartus), žodis „karalius“ tris kartus, žodis „gimimas“ tris kartus. Tokiu būdu akcentuojami žvaigždė ir Betliejus.
Kas buvo ši užtekėjusi žvaigždė, kurią pamatė išminčiai? Ar tai retas planetų išsidėstymo junginys? Ar tai nauja susiformavusi žvaigždė? Ne. Devintame skirsnelyje užrašyta: „Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis.“ Tai, ką jie vadino žvaigžde, juos vedė į tą vietą, kur buvo kūdikis. Jokia žvaigždė, kometa ar koks nors reiškinys negali vesti į konkrečią pranašysčių išsipildymo vietą.
Kodėl akcentuojamas Betliejaus miestas? Matas parašė, kad Jėzus gimė Judėjos Betliejuje (Evangelija pagal Matą 2,1). Erodas išgirdęs iš išminčių apie Mesijo gimimą ir, nežinodamas kokiame mieste Jis užgimė, susikvietė Rašto aiškintojus ir aiškinosi, kur turėjo užgimti Mesijas. Ir jie jam atsakė: „Judėjos Betliejuje, nes pranašas yra parašęs…“ (Evangelija pagal Matą 2,5). Tuomet Erodas, slapta pasikvietęs išminčius ir išklausinėjęs, siuntė juos į Betliejų (Evangelija pagal Matą 2,8), kad jie, sužinoję Jo buvimo vietą, jam praneštų ir jis galėtų nuvykęs Jį pagarbinti. Betliejus – tai miestas, kuriame gimė Dovydas. Gimęs mažai žinomame mieste, dar mažiau žinomas asmuo tapo Izraelio tautos karaliumi. Su juo Dievas sudarė sandorą. Jam pažadėjo, jog jo soste sėdės Palikuonis, kuris turės didžiausią valdžią. Ne veltui, Mato pirmieji žodžiai susieti su Dovydu. „Jėzaus Kristaus, sūnaus Dovydo, sūnaus Abraomo, kilmės knyga.“ (Evangelija pagal Matą 1,1). Jėzaus gimimas išpranašautas Betliejaus mieste.
Ko siekė Erodas? Klausydamasis pamokslininkų pamokslaujančių Kalėdų tema išgirdau įdomią, bet klaidingą interpretaciją, kurioje Erodas sulyginamas su covid virusu. Jis pradeda gadinti Kalėdas. Ar iš tikrųjų Erodo ar covid tikslas neleisti ramiai sveikinti Jėzų kaip karalių ir sugadinti Kalėdas? Vienas rašytojas Seussas parašė populiarią kalėdinę istoriją: „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“. Grinčas nekentė Kalėdų, gyveno atsiskyręs nuo kitų miestiečių. Tuo tarpu miesto gyventojai labai vertino Kalėdas bei pompastiškai jas šventė. Grinčui nepatiko linksmybės, todėl jis nusprendė pavogti Kalėdas. Šiame amžiuje tikri įvykiai yra siejami su išgalvotomis interpretacijomis. Mes prisimename Kristaus gimimo įvykį, nes apie tai parašyta Rašte. Tačiau nei apaštalai, nei pirmojo amžiaus bažnyčia, kuri tvirtai laikėsi Dievo žodžio, nešventė Kalėdų. Mato užrašyta istorija nebuvo kalėdinė istorija. Mes įvairių tradicinių švenčių metu skelbiame apie Išgelbėtoją ir kreipiame žmonių dėmesį ne į pasakas, bet į Dievo Žodį ir raginame žmones „susitaikykite su Dievu!“ (2 laiškas Korintiečiams 5,20)
Erodas turėjo tikslą nužudyti kūdikį. Jis nežinojo, kad už jo stovėjo jėga daug kartų galingesnė ir klastingesnė už jo jėgą ir klastą.
Atkreipkite dėmesį kiek, mūsų akimis žiūrint, antgamtinių įvykių paminėta Evangelijos pagal Matą 2 skyriuje.
- Žvaigždė rodanti kelią išminčiams.
- Sapnas, kuriame išminčiai įspėjami nebegrįžti pas Erodą.
- Viešpaties angelo pasirodymas Juozapui sapne.
- Po Erodo mirties Viešpaties angelas vėl pasirodo Juozapui sapne.
- Sapne įspėtas Juozapas nukeliauja į Galilėjos sritį.
- Pranašystės išsipildžiusios neįtikėtinu tikslumu.
Apaštalas Jonas už tai, kad ištikimai laikėsi Dievo Žodžio, buvo ištremtas į Patmoso salą. Neteisėtai įkalintas, jis matė regėjimus, jam buvo apreikšta didžioji kova. Aprašydamas apokaliptinius vaizdinius, jis atskleidė kovos nuožmumą. „… Slibinas tykodamas sustojo priešais moterį, kad jai pagimdžius prarytų kūdikį.“ (Apreiškimo Jonui 12,4). Jonas paaiškino, kad regėjime matytas slibinas yra velnias, moteris yra Dievo tautos simbolis, o kūdikis yra Kristus. Ar šėtonui pavyko nužudyti Izraelio tautoje užgimusį Jėzų? Ne. „…Kūdikis buvo paimtas pas Dievą, prie jo sosto.“ (Apreiškimo Jonui 12,5). Puolę angelai naudojosi karaliumi Erodu, nes siekė sutrukdyti Dievo plano įsigyvendinimui ir pražudyti Jėzų jo kūdikystėje. Atkreipkite dėmesį, kad Matas 2 skyriuje akcentuoja Dievo žodžių išsipildymą. Jam svarbu parodyti, kad Senojo Testamento pranašystės susietos su Mesijumi išsipildė Jėzaus gyvenime. Dar kartą pažvelkime į Evangelijos pagal Matą 2 skyrių.
- Matas, aprašydamas įvykius Jėzaus užgimimo metu, pirmiausia užsimena apie išminčių tikėjimą užgimsiančiu žydų karaliumi. Išminčių pasakyti žodžiai primena Bileamo pranašystę. „Matau jį, bet ne dabartyje, stebiu, bet ne iš arti: žvaigždė patekės iš Jokūbo, skeptras pakils iš Izraelio, kuris nualins Moabo pasienio sritis ir visų Seto vaikų žemę“ (Skaičių knyga 24,17)
- Rašto aiškintojai, susirinkę pas karalių Erodą, cituoja Raštus. „Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp žymiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis vadas, kuris ganys mano tautą – Izraelį.” (Evangelija pagal Matą 2,6)
- Išminčiai, suradę kūdikį Jėzų, Jį pagarbina. „Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino.“ (Evangelija pagal Matą 2,11)„Aš padarysiu tave ir tautų šviesa, kad mano išganymas pasiektų žemės pakraščius“. (Izaijo knyga 49,6)
- Angelas įspėjo sapne Juozapą dėl Erodo ketinimų nužudyti kūdikį Jėzų. Jis liepė imti kūdikį ir bėgti į Egiptą. „Ten jis prabuvo iki Erodo mirties, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: Iš Egipto pašaukiau savo Sūnų.“ (Evangelija pagal Matą 2,15)
- Erodas įnirtęs liepė išžudyti kūdikius Betliejuje. „Tuomet išsipildė pranašo Jeremijo žodžiai: Pasigirdo šauksmas Ramoje, garsios dejonės ir aimanos; tai Rachelė rauda savo vaikų, ir niekas jau jos nepaguos, nes jų nebėra.“ (Evangelija pagal Matą 2,17.18)
- Jėzaus apsigyvenimas Nazarete buvo išpranašautas Rašte „…ir apsigyveno Nazareto mieste, kad išsipildytų pranašų žodžiai: „Jį vadins Nazariečiu “. (Evangelija pagal Matą 2,23)
Kada įvyko Evangelijos pagal Matą 2 skyriuje aprašyti įvykiai? Tikrai tai įvyko ne Jėzaus gimimo dieną. Pirmoje eilutėje parašyta, kad Jėzui gimus Betliejuje, atkeliavo išminčiai. Pirmiausia, Jėzui gimus išminčiai savo krašte išvydo žvaigždę. Tuomet susiruošė kelionėn ir atvyko į Jeruzalę. Kokie įvykiai įvyko per šį ir tolimesnį laikotarpį?
- Jėzui gimus Betliejuje, angelai pasirodo piemenims ir praneša apie Jo gimimą.(Evangelija pagal Luką 2,11)
- Kūdikis apipjaustomas aštuntą dieną ir jam suteikiamas vardas Jėzus. (Evangelija pagal Luką 2,21)
- Juozapas ir Marija su kūdikiu atvyksta į Jeruzalės šventyklą, pasibaigus Mozės įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms. (Evangelija pagal Luką 2,22) „O moteris pasiliks dar trisdešimt tris dienas savo apsivalymo…“ (Kunigų knyga 12, 4 )
- Išminčiai iš Rytų, per Galilėjos žemę atvyksta į Jeruzalę. (Evangelija pagal Matą 2,1)
- Išminčiai ateina į namus, kuriuose buvo Marija su kūdikiu.(Evangelija pagal Matą 2,11)
- Sapne įspėti negrįžti pas Erodą išminčiai kitu keliu išvyksta į savo kraštą.(Evangelija pagal Matą 2,12)
- Juozapas ir Marija su kūdikiu bėga nuo Erodo persekiojimo į Egiptą. Erodo įsakymu išžudomi kūdikiai Betliejuje ir jo apylinkėse.(Evangelija pagal Matą 2,13-18)
- Juozapas ir Marija su kūdikiu, iš Egipto, Viduržemio jūros pakrante grįžta į Nazareto miestą.(Evangelija pagal Matą 2,19-23)
Pirmojo amžiaus krikščionys rėmėsi Senojo Testamento pranašystėmis. Jie matė, kaip išsipildo pranašų Raštai. Mato užrašyta istorija, tai istorija apie besitęsiančią didžiąją kovą ir Dievo žodžio išsipildymą. Jeigu izraelitai būtų buvę ištikimi Dievui, tuomet Viešpats būtų laiminęs juos ir kūdikiai Betliejuje būtų buvę apsaugoti. Tačiau jie atsisakė klausyti Jo. Jie apsisprendė sekti savo norais ir užgaidomis. Visi, skaitantys Mato parašytą Evangeliją, patys gali įsitikinti, jog apie šiuos įvykius skelbė pranašai. Jėzus yra tikrasis Mesijas, Kuris turėjo ateiti į pasaulį.
Viešpats kviečia, kad mes atvertume savo širdis Dievo žodžiams. Jo pažadai yra tikri ir skirti mums. Jėzus turi būti mūsų širdžių Viešpats ne vien tradicinių švenčių metu, bet kiekvieną dieną. Tegul Naujieji metai priartina mus prie Dievo ir sustiprina viltį greitu mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo atėjimu.
Septintosios dienos adventistų bažnyčios Lietuvoje vadovas Valius E.
