JĖZAUS JĖGOS ŠALTINIS

Labai anksti, dar neprašvitus, Jėzus atsikėlęs nuėjo į negyvenamą vietą ir tenai meldėsi (Mk 1, 35).

Kai mąstome apie tai, kaip svarbu skirti laiko asmeniškam bend­ravimui su Dievu, prieš mūsų akis iškyla Jėzaus, gyvenusio šioje žemėje, paveikslas. Ar daug laiko Jis leido bendraudamas su savo Tėvu? Dievo Žodis liudija, kad ankstų rytą Jis dažnai praleisdavo kalno šlaite kartu su Dievu.

„Būtent maldos vienumoje valandomis Jėzus savo žemiškajame gyvenime gaudavo išminties ir jėgos. Tegul jaunimas seka Jo pavyzdžiu ir auštant bei temstant randa laiko ramiam bendravimui su savo dangiškuoju Tėvu“ (Ugdymas, 302 p.). „Kasdieną apsuptas pagundų, nuolat kęsdamas žydų vadovų pasipriešinimą, Kristus ži­nojo, kad savo žmogiškąją esybę turi sustiprinti malda. Jis turi bend­rauti su Dievu, kad žmonės galėtų gauti Jo palaiminimą. Taip Jėzus parodė savo mokiniams, iš kokio šaltinio Jis semiasi sau jėgų. Joks žmogus negali būti stiprus, jei jis kasdien nebendrauja su Dievu“ (Counsels to Parents, Teachers, and Students (Patarimai tėvams, mo­kytojams ir moksleiviams, 323 p.). „Po valandų, praleistų su Dievu, Jis ateidavo kiekvieną rytą, atnešdamas dangaus šviesą žmonėms“ (Paslėpti lobiai, 112p.).

Jeigu pačiam Jėzui reikėjo bendravimo su Dangiškuoju Tėvu, kad galėtų gyventi tikėjimo gyvenimą, kaipgi mums gali nereikėti tokio bendravimo? Tikras tikėjimas įgyjamas tik bendraujant su Die­vu, gilinantis į Jo Žodį ir meldžiantis. „Tikėjimas – iš klausymo, klausy­mas – kai skelbiamas Kristaus žodis“ (Rom 10, 17). Be nuolatinio bendravimo su Dievu mes neaugsime Jo malone. Bendravimas su Dievu – būtinas.

Anksčiau aš maniau, kad krikščionis yra tas, kuris pirmiausia sten­giasi nepriekaištingai elgtis, o tik paskui, jei lieka laiko, skaito Bibliją ir truputį meldžiasi. Bet jei norime, kad mūsų krikščioniškasis gyvenimas būtų gyvas, tikras ir visavertis, turime skirti laiko bendravimui su Kris­tumi. Tai labai paprasta. Šiam tikslui turime sutelkti savo jėgas. Tai ne vienas iš kelių į krikščioniškąjį gyvenimą, tai tokio gyvenimo esmė.

Kai pirmą kartą ateiname pas Kristų ir priimame teisumą, kurį Jis siūlo mums vietoj mūsų nuodėmių, yra padedami pamatai mūsų naujajam dvasiniam gyvenimui. Kasdien patirdami atsivertimą, kasdien pasitikėdami Juo įsitikiname, kad Dievas mus priima ir ­gyvenimas tęsiasi.

Morisas L.Vendenas

Parašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.