Jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis Jį paslėpė nuo jų akių. (Apaštalų darbai 1, 9)
Žmogus nusileidžia nuo kalno ir nueina žeme. Dievo Sūnus pakyla nuo kalno ir įžengia į dangų. Kūrėjo nevaržo Jo kūrinijos įstatymai. Jis grįžta namo. Veikiai žemė Jo nebematys, Jį išvys dangus. Žengiant vis aukštyn, Jį pasitinka tūkstančiai angeliškų būtybių. Biblijoje aprašyta, kaip gieda dangiškasis choras, sveikinantis savo grįžtantį Viešpatį. Šią sceną Dovydas pavaizdavo 24 psalmėje.
Angelai pasidalijo į dvi grupes. Viena giedojo giesmę, užduodama klausimą, kita į jį atsakinėjo. Darnūs begalės angelų balsai virpino visą dangų: „Atkelkite sąvaras, vartai! Plačiai atsidarykite, amžinosios durys, kad įžengtų Garbės karalius!“ (7 eilutė)
Įsiklausykite, kaip giesmėje viena angelų grupė klausia: „Kas gi tas Garbės karalius?“ Kita grupė atsako: „Tai Viešpats, stiprus ir narsus, VIEŠPATS, galingas mūšyje“ (8 eilutė). Jie neklausia „Kas gi tas Garbės karalius?“ dėl to, kad to nežinotų. Jie tiesiog nori pašlovinti Jo vardą. Džiaugsminga giesmė aidų aidais skamba dangaus rūmuose.
Dangus plačiai atsilapoja. Apsuptas džiaugsmingai giedančių dešimčių tūkstančių angelų, Jėzus Kristus įžengia į šlovingą dangaus didybę. Jo Tėvas atsistoja pasitikti Sūnų plačiai išskėstomis rankomis. Tą didingą akimirksnį Tėvas ir Sūnus vėl susijungia. Jiems artinantis vienas prie kito amžinybės džiaugsme, visas dangus nuščiūva. Nutyla serafai ir kerubai. Angelai pasiruošia vėl pakelti savo balsus uždegančioje šlovinimo giesmėje. Tačiau Jėzus pakelia rankas ir duoda ženklą jiems atsitraukti. Jis akimirksnį tylėdamas stovi prieš Tėvą.
Jėzus pakelia Savo vinių pervertas plaštakas ir sako: „Tėve, Aš noriu, kad tie, kuriuos Man atidavei, būtų čia, su Manimi. Negaliu priimti Tavo šilto pasveikinimo ar angelų gyriaus, kol nežinau, kad dėl Golgotos kryžiaus, dėl Mano aukos Mano pasekėjai žemėje vieną dieną nebus su Manim.“ Tėvas atsako: „Sūnau, Tavo auka priimta“.
Angelai vėl užgieda: „Vertas Avinėlis, kuris buvo nužudytas“ (Apreiškimas Jonui 5, 19; žr. „Amžių ilgesys“, p. 833–835).
Jeigu Jėzus nesileido apkabinamas Savo Tėvo, kol nesužinojo, kad aš galėsiu būti kartu su Juo, jeigu Jis taip mane myli, aš noriu būti tenai! Nenoriu pražiūrėti šlovingo susijungimo, kurio taip laukia Jėzus.
Ar šis troškimas dega ir jūsų širdyje?
Marka Finlis
