Būkite tokio nusistatymo, kaip Kristus Jėzus. Jis, turėdamas Dievo pavidalą, nelaikė grobiu būti lygiam su Dievu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės (Fil 2, 5–7).
Kartą vienam Septintosios dienos adventistų bažnyčios pastoriui buvo užduotas klausimas: kodėl jo bažnyčioje daugiau nei kitose kalbama apie sabatą. Pastorius atsakė: „Mes tikime, kad sabatą reikia švęsti, nes ji yra Dievo kūrybos paminklas, kadangi apie tai kalbama Biblijoje. Mes norime vykdyti visa, ką sako Biblija.“
Žmogus, uždavęs šį klausimą, paprieštaravo „Faktiškai niekas neįvykdo viso, kas parašyta Biblijoje. Tai neįmanoma. Jei tikrai jūs tikėtumėte ir vykdytume viską, ką sako Biblija, jūs plautumėte vieni kitiems kojas.“
Mūsų bažnyčios pastorius atsakė: „Mes darome ir tai.“
Iš tikrųjų krikščioniškose bažnyčiose dar labai nedaug kas tiki visų Viešpaties Vakarienės punktų vykdymo būtinybe. Vieni vartoja vandenį ir duoną, kiti duoną ir vyną. Tačiau tik nedaugelis vykdo kojų plovimo apeigą.
Kojų plovimo apeiga yra aprašyta tik Evangelijos pagal Joną 13-ame skyriuje. Perskaitykime šio skyriaus pradžią: „Tai buvo prieš Velykų šventes. Jėzus, žinodamas, jog atėjo valanda Jam iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą, ir mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo.
Vakarieniaujant, kai velnias jau buvo įkvėpęs Simono sūnaus Judo Iskarijoto širdin sumanymą išduoti Jį, žinodamas, kad Tėvas yra visa atidavęs į Jo rankas, kad Jis išėjęs iš Dievo ir einąs pas Dievą, Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius ir persijuosia rankšluosčiu. Paskui įsipila vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas bei šluostyti jas rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs“ (Jn 13, 1–5).
Kokia scena! Visatos Kūrėjas lenkiasi tam, kad nuplautų pavargusias dulkėtas savo kūrinių kojas. Kai Jėzus danguje nusirengė savo karališkuosius drabužius ir nužengė į žemę, priėmęs žmogaus prigimtį tam, kad patarnautų mums, įvyko įsikūnijimo paslaptis. Viešpaties Vakarienėje Jėzus ypatingu būdu atskleidžia save – Jis mus sutinka ten, kur mes esame ir apvalo nuo nuodėmės bjaurasties.
Morisas L.Vendenas
