JĖZUS – GERIAUSIAS MŪSŲ DRAUGAS

O amžinasis gyvenimas tai pažinti Tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir Tavo siųstąjį Jėzų Mesiją (Jn 17, 3).

Ar jūs kada nors jautėtės tokie vieniši, kad tik mintys tebuvo jūsų draugai? Ar jūs žinote, ką jaučia vaikas, kuris nori žaisti su kitais vaikais, bet patiria tik patyčias ir pašaipas? Ar žinote, ką reiškia trokšti poilsio jaukiame šeimos židinyje, bet iš tikrųjų patirti tik įžeidi­nėjimus? Ar žinote, kaip sunku, kai nėra su kuo pasikalbėti, kai jūsų nenori net išklausyti? Ar buvote karčiai nusivylę, kai žmonės sumin­džiojo jūsų pasitikėjimą, ar jautėte skausmą, kai jus niekino?

Ar kada nors buvote pažįstami su žmogumi, kuris ateidavo pas jus naktį, kad niekas nematytų jūsų drauge? Ar jus žmonės sekė tam, kad iškraipytų jūsų žodžius ir rastų pretekstą pasmerkti jus mir­čiai? Ar jums teko kada nors sugrįžti namo į gimtąjį miestą, trokštant pajusti draugišką šilumą, bet, vietoj to, jus apmėtė akmenimis?

Ar esate kada nors kovoję iki kruvino prakaito su piktojo armija? Ar jus kada nors spaudė įžūli negailestinga žmonių minia, kuriai jūs jautėte meilę?

Ar jums teko kada nors pajusti žiaurų skausmą nuo giliai įsmi­gusių į jūsų galvą erškėčių dyglių? Ar kas nors spjaudė į žaizdotą ir kruviną jūsų veidą? Ar žinote, ką reiškia paplūdus krauju tempti sunkų kryžių? Kaip jūs manote, ar galėtumėte nesvyruodami savanoriškai numirti už žmones, kurie jūsų nekenčia, niekina ir atstumia?

Ar jūs kada nors jautėte klaikų vinių, smingančių į jūsų rankas ir kojas, džeržgėjimą? Ar kada nors jautėte kiekvienu savo nervu kry­žiaus drebėjimą, kai jis buvo statomas į gilią, bjaurią duobę? Ar teko pajusti atsiveriančių žaizdų skausmą, kai jūsų kūnas kybojo ant kry­žiaus, o minia tyčiojosi ir mėtė į jus akmenis? Ar kada nors patyrėte panašų skausmą? Ar taip kentėjote? Ar mirėte vienatvėje už tuos, kurie neleido jums būti jų draugu? Tai iškentė Jėzus, kai gyveno žemėje! Per visą savo gyvenimą Jis troško draugystės ir bendravimo! To Jis trokšta ir dabar. Ar norite būti Jo draugu?

Morisas L. Vendenas