Vartai į kitą pasaulį
Knygos mąstantiems

Vartai į kitą pasaulį

Įžiebk meilės židinį!
Santykių ir šeimos patarimai Tau

Įžiebk meilės židinį!

Pažvelk giliau!
Atrask, tai kas nematoma

Pažvelk giliau!

JĖZUS, IŠREIKŠTAS PER AKMENĮ 0 2019-06-19 — 00:47

O anų karalių dienomis dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta; ši karalystė nebus perduota kitai tautai. Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes, o pati tvers amžinai (Dan 2, 44).

Karalius Nebukadnecaras buvo milžiniškos karalystės valdovas. Jai valdyti reikėjo talento bei nepaprastų gabumų. Galime įsivaiz­duoti, kaip jis vaikščiojo savo rūmų stogu, gėrėjosi kabančiais so­dais ir guodė save mintimi apie didžiosios imperijos, kurią jis įkūrė, galią. Jis buvo labai išdidus, panašiai kaip ir Liuciferis. Jis neatidavė Dievui garbės, šlovės bei pagarbos, bet tarė: „Argi ne šaunus tas Babilonas, kurį pasistačiau?“ Ant postamento jis iškėlė savąjį „aš“ ir garbino pats save.

Dangaus Dievas norėjo paveikti šį pagoniškąjį karalių ir jam parodyti, kad yra kažkas už jį didesnis. Nebukadnecaras susap­navo sapną. Deja, jis jį užmiršo. Danieliui Dievas apreiškė karaliaus sapną ir Nebukadnecaras sutiko, kad tai buvo tas pats sapnas, kurį jis sapnavo. Danielius šį sapną išaiškino. Nebukadnecarui buvo pasakyta, kad jis – aukso galva. Tačiau tuo sapnas nesibaigė. Krūtinė, rankos bei kitos Nebukadnecaro matytos statulos dalys simbolizavo ką kitą. Todėl jis nutarė padaryti auksinį stabą, panašų į susapnuotąją statulą. Ar prisimenate šios istorijos pabaigą? Dan­gaus Tėvas vėl apsireiškė Nebukadnecarui.

Pranašo Danieliaus knygos 2-ame skyriuje mane labiausiai do­mina akmuo. Kartais mes daug laiko skiriame mokymuisi apie ke­turias karalystes ar dešimtį paskutiniųjų karalysčių, tačiau realiam šios istorijos herojui, akmeniui, kuris atplėštas be žmogaus rankų pagalbos, skiriame visai nedaug laiko.

Ką jūs labiau vertintumėte, jei jums tektų pasirinkti: auksą arba akmenį? Iš pirmo žvilgsnio auksas atrodo vertingesnis. Tačiau Dievas žiūri kitaip. Nuo kalno be žmogaus rankų pagalbos atitrūkęs akmuo buvo Jėzaus simbolis. O visas auksas, sidabras, varis ir mo­lis dingo. Jie buvo sudaužyti į gabalėlius ir pavirto dulkėmis, kurias vėjas nupūtė. Šio pasaulio karalystės pavirs į nieką ir visa, ką žmogus vertina labiau negu Dievą, galiausiai taps bereikšmiu dalyku. Tačiau „Anų karalysčių dienomis dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta […] ji tvers amžinai“ (Dan 2, 44).

Morisas L.Vendenas

autorius

Vaiva Paldavičienė. Kiti autoriaus įrašai

pasidalink

Rašyti komentarą

Komentarai

Komentarų kol kas nėra.

tavo komentaras

galerija

Daugiau — mūsų Flickr galerijoje

mes kitur

Kviečiame ir Tave prisijungti prie mūsų šiuose socialiniuose tinkluose!

prenumerata

Jau turime 40 prenumeratorius!

x

Gavėjas:

arba uždaryti langą

Jūs naudojate labai seną, lėtą ir nesaugią interneto naršyklę. Išnaudokite visas interneto galimybes — mes nuoširdžiai rekomenduojame išbandyti Firefox!