Nejau tu netiki, kad Aš esu Tėve ir Tėvas Manyje?! Žodžius, kuriuos jums kalbu, ne iš savęs kalbu. Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus (Jn 14, 10).
„Šėtonas Dievo meilės Įstatymą pristato kaip savanaudiškumo Įstatymą. Jis skelbia, jog neįmanoma paklusti šio Įstatymo reikalavimams […]. Jėzus turėjo atskleisti šį melą. Kaip vienas iš mūsų, Jis turėjo parodyti paklusnumo pavyzdį. Tuo tikslu Jis prisiėmė mūsų prigimtį ir išgyveno tai, ką ir mes […]. Jis iškentė visus sunkumus, kurie pasitaiko jūsų kelyje. Ir Jis nepanaudojo savo tikslams jokios jėgos, kuri nebūtų dovanai suteikta mums. Kaip žmogus, Jis atlaikė pagundas ir įveikė jas Dievo duotąja jėga […]. Jo gyvenimas liudija, kad paklusti Dievo Įstatymui galime ir mes“ (Su meile iš Dangaus, 18 p.).
Kaipgi Jėzus galėjo būti paklusnus Dievui? Jis padarė save priklausomu nuo išorinės jėgos ir nepasikliovė savimi. Nusilpnintos žmogiškosios Jo jėgos nebūtų užtekę. Jis gyveno pasitikėdamas Dievu taip, kaip galime gyventi ir mes. Evangelijoje pagal Joną yra tokie Jėzaus žodžiai: „Iš savęs Aš nieko negaliu daryti“ (Jn 5, 30).
Jėzaus gyvenimas buvo Jo tikėjimu pagristų tarpusavio santykių su Dangaus Tėvu rezultatas, įtikinamai įrodantis, kad ir mes galime gyventi taip, kaip gyveno Jis. Net stebuklus Kristus darė ne savo dieviškąja jėga, bet per maldą, tikėjimą, Dievo jėgą, kurią gaudavo per angelus (Su meile iš Dangaus, 122 p.). Kai kurie žmonės mano, jog tam tikru momentu gyvenimo pabaigoje, kai Kristus kentėjo žiaurią, kruvinu prakaitu paženklintą kovą Getsemanėje, buvo nutrūkęs Jo ryšys su Tėvu. Yra manančių, kad nors visą gyvenimą Jis gyveno tampriai susijęs su Dangaus Tėvu, pradedant nuo Getsemanės iki kryžiaus, Jis turėjo kentėti vienas. Tačiau Evangelijoje pagal Luką (22, 43) sakoma, kad angelas, nužengęs iš dangaus į Getsemanės sodą, Jį pastiprino. Iš tikrųjų, kai ant kryžiaus Jėzus ištarė: „Mano Dieve, Mano Dieve, kodėl Mane apleidai?“ – tik nuo Jo paties priklausė pasirinkimo teisė. Tačiau Dievas ir angelai buvo prie kryžiaus (ten pat, 701 p.). Jėzus nejautė, kad Jo Tėvas buvo greta. Jis jautėsi apleistas. Tačiau Dievas ten buvo, Kristuje sutaikydamas su savimi pasaulį.
Morisas L.Vendenas
