Jūs žinote, jog Jėzus pasirodė, kad sunaikintų nuodėmes, ir nėra Jame nuodėmės (1 Jn 3, 5).
Kažkoks žmogus parašė knygą apie tai, kaip reikėtų gyventi krikščioniškąjį gyvenimą, ir pasirašė: „Nežinomas krikščionis.“ Pamatęs šią knygą susimąsčiau, ką norėjo autorius pasakyti ją taip užbaigdamas. Tikriausiai norėjo papasakoti, kad niekam nežinomas krikščionis gali gyventi pergalingą krikščioniškąjį gyvenimą. Kas gi mokėjo taip gyventi? Ar sugebėtų kas taip gyventi dabar?
Kai kalbame apie pergalingą gyvenimą, neturime omenyje pergalės prieš nežinomą mums nuodėmę. Tuo rūpinasi Dievas. Kaip mes galime ko nors dėl nuodėmės griebtis, jei mes net nežinome, kokia ta nuodėmė? Mūsų nuodėmingą prigimtį gali pakeisti tik Kristus. Žinoma, mes galime kalbėti bei galime žinoti, kaip nugalėti žinomą mums nuodėmę. Mes nesiekiame absoliutaus tobulumo, bet paprasčiausiai norime nugalėti konkrečią nuodėmę. Pergalę pasiekti įmanoma, ji yra būtina Dievo sumanymo dalis kasdieniam mūsų gyvenimui.
Ar galima nugalėti nuodėmę? Yra vienas atsakymas: taip, galima. Vienas Žmogus tai padarė. Jo vardas Jėzus. Anot Laiško hebrajams (4, 15), Jis buvo gundomas taip, kaip ir mes visame, bet nenusidėjo. 1-ajame Petro laiške (2, 22) rašoma: „Jis nepadarė nuodėmės, ir Jo lūpose nerasta klastos.“ Evangelijoje pagal Joną (16, 33) Jis sakė apie save: „Aš nugalėjau“. 1-ajame Jono laiške (3, 5) sakoma, jog Jame nuodėmės nėra. Ten pat pasakyta, kad Jis atėjo sunaikinti mūsų nuodėmių. Ar Kristus gyveno nenuodėmingą gyvenimą todėl, kad Jis turėjo dieviškąją prigimtį, ar Jo nenuodėmingas gyvenimas buvo gyvenamas Dievo jėgos dėka per saitus su Jo žmogiškąja esybe taip, kaip tai įmanoma ir mums?
Šioje žemėje Kristus gyveno kaip žmogus, o ne kaip Dievas. Jis buvo Dievas, tačiau nepasinaudojo savo dieviškąja jėga tam, kad gyventų nenuodėmingai. Kai Jis sakė: „Aš nieko nekalbu iš savęs“, Jis bylojo, kad esąs mūsų pavyzdžiu. Jis atėjo mums parodyti, kaip reikia gyventi priklausant nuo Dievo jėgos. Jėga, kuria Jis pasitikėjo gyvendamas savo kasdienį gyvenimą, atėjo greičiau iš aukštybių nei iš Jo vidaus.
Nėra reikalo kartoti, kad be Jėzaus aš apskritai esu bejėgis. Daugybę kartų tuo įsitikinau. Tačiau, jei Jo jėga man pasiekiama, tuomet šiandien aš galėsiu gyventi taip, kaip gyveno Jis ir būti nugalėtoju dėka To, kuris mane pamilo.
Morisas L.Vendenas
