Pažvelk giliau!
Atrask, tai kas nematoma

Pažvelk giliau!

Įžiebk meilės židinį!
Santykių ir šeimos patarimai Tau

Įžiebk meilės židinį!

JĖZUS SU MUMIS 0 2020-02-01 — 00:06

Žmogaus Sūnus atėjo ne pražudyti žmonių gyvybių, o gelbėti (Luko 9, 56). (Tekstas išnašoje)

Tarpusavio santykiai su Dievu grindžiami ne mūsų elgesiu, bet mūsų bendravimu su Juo. Tas, kuris mano, kad tarpusavio santykiai su Dievu priklauso nuo jo elgesio, anksčiau ar vėliau nusivils santykiais. O kiekvienas, kuris nusivilia santykiais su Dievu dėl savo elgesio, yra tik formalus Įstaty­mo vykdytojas.

Nusivylimas santykiais su Dievu dėl savo elgesio ir liūdėjimas dėl savo poelgių yra du visai skirtingi dalykai. Aš dažnai jaudinda­vausi dėl savo klaidų, tačiau nenusivildavau savo santykiais su Die­vu. Kodėl? Todėl, kad kai Jėzus buvo žemėje, Jis nepailsdamas ėjo savo mokinių priešakyje, kurie nuolat nusidėdavo ir puldavo. Apie tai skaitykite Evangelijoje pagal Luką (9, 55–56). Jie norėjo ugnimi iš dangaus sunaikinti nelaimingus samariečius. Jėzus jiems už tai papriekaištavo. Jis gali priekaištauti ir mums. Tačiau nepaisant to, Jis jų nepaliko, ir jie visi nuėjo į kitą kaimą.

Jei Dievas nuolat nebūtų su mumis, tai daugelis jau seniai būtų palikę tiesą. „Norint gauti ir perduoti atleidžiančią Die­vo meilę kitiems svarbiausia yra pažinti ir įtikėti „meile, kuria Dievas mus myli“ (1 Jn 4, 16). Šėto­nas griebiasi visokiausios apgaulės, kad mes nepažintume šios meilės. Jis nori priversti mus patikėti, kad prasižengimai ir nuodėmės yra tokie baisūs, kad Viešpats neatsilieps į mūsų maldas, nelaimins ir neišgelbės. Tada mes matome tik savo silpnybes, nelieka nieko, kas liudytų Dievui už mus. Tada šėtonas įtikinėja, kad mes negalėsime nieko pakeisti, kad nepajėgsime pašalinti savo charakterio trūkumų. Kai bandysime eiti pas Dievą, priešas pradės šnibždėti: ‘Kam tau melstis? Juk tu pasielgei blogai. Ar nenusidėjai Dievui ir nepasielgei prieš savo sąžinę?‘ Tačiau gali atsakyti priešui, kad Dievo ‘Sūnaus Jėzaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių‘ (1 Jn 1, 7). Kai jautiesi nusidėjęs ir nega­li melstis, tuomet melstis būtina. Nors tau gėda, jautiesi nevertas ir menkas, turi melstis ir tikėti“ (Kalno pa­mokslas, 123 p.). Taigi būkime tvirti ir drąsūs, nes Jėzus tebeina su mumis, kadangi mes be paliovos, diena iš dienos bendraujame su Juo. Jei mes palaikome ryšį su Juo, Jis gali atlikti savo malonės darbą mūsų gyvenimuose. Anksčiau ar vėliau Jo jėga panaikins mūsų trūkumus ir Jis užbaigs pradėtąjį savo darbą.

Morisas L.Vendenas

autorius

Vaiva Paldavičienė. Kiti autoriaus įrašai

pasidalink

Rašyti komentarą

Komentarai

Komentarų kol kas nėra.

tavo komentaras

galerija

Daugiau — mūsų Flickr galerijoje

mes kitur

Kviečiame ir Tave prisijungti prie mūsų šiuose socialiniuose tinkluose!

prenumerata

Jau turime 40 prenumeratorius!

x

Gavėjas:

arba uždaryti langą

Jūs naudojate labai seną, lėtą ir nesaugią interneto naršyklę. Išnaudokite visas interneto galimybes — mes nuoširdžiai rekomenduojame išbandyti Firefox!