Jei jumyse gyvena Dvasia To, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai Jis, prikėlęs iš numirusių Kristų, atgaivins ir jūsų mirtinguosius kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse (Rom 8, 11).
Dievo tarnystę dėl mūsų atlieka Jėzus ir Šventosios Dvasios jėga. Dievo tarnystę mumyse taip pat atlieka Jėzus ir Šventosios Dvasios jėga. Jėzus ir Šventoji Dvasia atlieka tarnystę kartu, todėl nėra būtinybės daryti tarp jų skirtumo. Žmogaus širdis yra apvaloma Šventosios Dvasios jėga. Šis apvalymas vyksta tuoj po atsivertimo ir atgimimo. Skelbimas apie performuojančią ir nugalinčią Šventosios Dvasios jėgą yra viena iš svarbiausių Dievo tautos misijų. Ši tarnystė simboliškai pavaizduota trimis angelais, skrendančiais dangaus viduriu.
Liuteris ir kiti protestantų lyderiai neteisingai suprato apvalantįjį Šventosios Dvasios veikimą. Vienas iš unikaliausių likučio bažnyčios indėlių yra ypatingos tiesos apie nuteisinimą ir apvalymą skelbimas, kuriuos atlieka Dievas ir Šventoji Dvasia.
Dauguma krikščionių patyrė tik pradinę Šventosios Dvasios tarnystės stadiją, t. y. įtikinimą dėl nuodėmės ir atsivertimą. Jie nesistengia bendradarbiauti su Šventąja Dvasia apvalymo darbe. Kas savaitę jie ateina į Maldos namus, sėdi pamaldose, bet taip ir nesupranta kasdieninio bendravimo su Jėzumi svarbos, per kurį Šventoji Dvasia gali atlikti savo apvalomąjį ir pašventinantį darbą. Knygoje „Su meile iš Dangaus“ (272 p.) pasakyta: „Jei žmogus nenuleidžia akių nuo Jėzaus, Dvasios darbas nesiliauja, kol žmogaus siela netampa panaši į Jį.“ Per nenutrūkstamą ryšį ir bendradarbiavimą su Dievu mes dirbame kartu su Šventąja Dvasia, padėdami Jai apvalyti mūsų gyvenimus. „Šventoji Dvasia – tai dvasinės gyvybės sieloje alsavimas. Dvasios suteikimas – tai Kristaus gyvybės suteikimas“ (Su meile iš Dangaus, 745 p.). Kas dieną pasirinkdami bendravimą su Jėzumi, mes suteikiame Šventajai Dvasiai galimybę atlikti mūsų labui numatytą Jos apvalomąjį darbą.
Morisas L.Vendenas
