Tad atgailaukite ir atsiverskite, kad būtų išdildytos jūsų nuodėmės (Apd 3, 19).
Kas pirmiau įvyksta: atgaila ar atleidimas? Kaip jūs manote? Ar atgaila yra žmogaus atėjimo pas Kristų sąlyga? Ar turime nuliūsti dėl nuodėmių pirmiau negu būsime Dievo priimti? Tikriausiai mokyme apie atgailą svarbiausia yra tiesa, kad atgaila nėra barjeras tarp nusidėjėlio ir Kristaus. Mes visada galime pas Jį ateiti tokie, kokie esame ir tuomet Jis mums dovanoja atgailos dovaną.
Tačiau atkreipkime dėmesį į tai, kad atgaila būtina prieš atleidimą ar išteisinimą. Apaštalų darbų knygoje (5, 31) sakoma, jog Dievas išaukštino Kristų, kad Izraeliui duotų atgailą bei nuodėmių atleidimą. Knygoje „Kelias pas Kristų“ šis tekstas taip komentuojamas: „Kaip tik čia daugelis ir klysta, o Kristus, net ir norėdamas, negali jiems padėti. Jie mano, kad negali ateiti pas Kristų, neišpažinę savo nuodėmių. Jie galvoja, jog atgaila ruošia kelią nuodėmių atleidimui. Tai tiesa, kad norint gauti nuodėmių atleidimą, pirmiausia reikia atgailauti dėl jų. Nes tik besisielojančiai ir atgailaujančiai širdžiai reikia Gelbėtojo. Bet ar nusidėjėlis turi atgailauti prieš ateidamas pas Jėzų? Biblija nemoko, kad nusidėjėlis pirmiau turi atlikti išpažintį, o tik po to atsiliepti į Kristaus kvietimą. „Ateikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; Aš jus atgaivinsiu“ (Kelias pas Kristų, 29 p.).
Taigi viskas vyksta taip: pirmiausia mes ateiname pas Kristų, paskui Dievas padovanoja mums atgailą, kurią turime priimti, o paskui seka atleidimas. Ar jums atrodo, kad tai yra atleidimo sąlyga? Taip, galimas dalykas. Tačiau ši tiesa atskleidžia nuostabią žinią apie Dievą. Jėzus mus priima tokius, kokie esame ir duoda mums suvokimą, kad mus reikia gelbėti.
Jėzus žino, kad mes neturime nuopelnų, už kuriuos galėtume tikėtis Jo malonės. Todėl to Jis ir nelaukia. Siūlomo išgelbėjimo sąlygos yra, tačiau mes esame nepajėgūs jas įvykdyti. Siūlydamas mums gyvenimą ir išgelbėjimą, kartu Jis siūlo ir dovanas bei visas būtinas sąlygas išsigelbėjimui. Jis viską numatė, kad kiekvienas žmogus, išskyrus atmetančius Jo malonę, priimtų Jo atliktą išganymą.
Morisas L.Vendenas
