JĮ PAŽINĘ IMSITE JUO PASITIKĖTI

Kvailys sau sako širdyje: „Dievo nėra!“ Tokie sugedę, jie daro šlykščius darbus; nėra nė vieno, kuris darytų gera (Ps 14,1).

Kartą prie manęs priėjo žmogus ir tarė: „Nutraukiu santykius su Dievu. Daugiau nebenoriu turėti nieko bendra su tikėjimu ir religija. Galite pašalinti mane iš bažnyčios.“

„Bet kas gi atsitiko?“ – paklausiau aš. – „Ką tik mirė mano žmona. Šventajame Rašte aš skaičiau, kad visa, ko žmogus paprašys, jis gaus. Dvejus metus aš prašiau ir tikėjau, kad mano žmona nemirs. Kiekvieną dieną jai sakydavau: „Nesijaudink, tu nemirsi.“ O štai dabar ji mirė. Tai reiškia, kad Dievo nebėra. Religija – tai apgaulė.“

Dėl tokio neteisingo tikėjimo supratimo tūkstančiai žmonių, viso­mis jėgomis besistengusių gauti tai, ko jie prašė, negavo nieko ir nusi­vylė. Mintis, kad tikėjimą galima išsiugdyti savo jėgomis, yra daugelio konfesijų ir netgi visų religijų doktrinos dalis. Besilaikantieji tos dok­trinos mano, kad tai, ko prašoma, galima gauti atitinkamai nusiteikus.

Tikėjimas – ne kas kita kaip pasitikėjimas Dievu, tikėjimas tuo, kad Jis yra meilė, kad Jis nori mus padaryti pačiais laimingiausiais žmonėmis. Jėzus, be abejonės, vertas pasitikėjimo. Jeigu jūs tuo netikite, tai tik dėl to, jog nepažįstate Dievo. Žmogus, abejojantis, kad gali pasitikėti Jėzumi, paprasčiausiai su Juo nebendrauja.

Kartą rytą aš užėjau į cheminę valyklą. Prieš dieną mano mieste buvo įvykusi baisi autoavarija, kurioje žuvo motina ir keturi maži vaikai. Priėmėja pasakė: „Vieni nori ir turi numirti, o nemiršta. O kiti – nenori ir neturi mirti, o žūva. Man neatrodo, kad Dievas žinotų, ką daro.“

Aš paklausiau: „Ar galima dėl viso to kaltinti Dievą?“ Priėmėja supyko ir nuėjo, nepanorusi su manimi daugiau kalbėtis.

Ta moteris tik parodė, kad ji nepažįsta Jėzaus. Pasitikėjimas – ne toks tikėjimas, kai mes viliamės, jog Dievas mūsų nurodytu būdu ir laiku įvykdys mūsų prašymus. Kartais Jo valia žmogus miršta tokiu momentu, kad mums atrodo, jog jis dar turėjo gyventi. Bet jeigu Vieš­patį pažįstame, tai nenusigręšime nuo Jo, kai mums siunčiamas išmė­ginimas. Priešingai, mes prie Jo priartėsime, todėl, kad Jį pažįstame ir pasitikime Juo.

Morisas L.Vendenas