Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes Jis išgelbės Savo tautą iš nuodėmių. (Evangelija pagal Matą 1, 21)
1914 metais sero Ernesto Šekltono (Ernest Schackleton) ekspedicijos į Antarktiką metu Vedelio jūroje atsitrenkęs į ledkalnį sudužo jo laivas „Ištvermė“ („Endurance“). Įgula dreifavo keletą dienų, kol išlipo Dramblio saloje.
Šekltonas su vyrais įrengė stovyklą, kur jie galėjo susidėti savo atsargas ir pamėginti ištverti artėjančią žiemą. Tačiau veikiai jis suprato, jog niekas jų neieškos. Juk niekas nežinojo, kur jie yra. Jie buvo atkirsti nuo pasaulio ledinio, audringo vandenyno. Liko vienintelė viltis: kas nors turi perplaukti atšiaurų vandenyną ir pakviesti pagalbą.
Šekltonas paruošė 6 metrų ilgio gelbėjimo valtį kelionėn. Iš savanorių jis pasitelkė penkis žmones. Kad pasiektų norvegų banginių medžiotojų stotį ledinėje Pietų Virdžinijos saloje, jie turėjo perplaukti 1482 kilometrus audringos jūros.
Tai atrodė neįmanoma, plaukiant atvira valtele audringiausiu metų laiku. Tačiau Šekltonas su savo vyrais leidosi į kelionę. Ilgas dienas jie gūžėsi po laikina drobine priedanga, nukreipę valtį į nuožmias bangas ir melsdamiesi, kad vėjas nenuplėštų jų mažų burių. Jie ištvėrė alkį, troškulį ir stingdantį šaltį – jų miegmaišiai suledėdavo, ledinis vanduo tekėdavo jų nugaromis.
Po septyniolikos kelionės dienų, kai jie jau merdėjo nuo troškulio, tolumoje pasirodė Pietų Virdžinijos uolos! Šekltonas pasiekė savo tikslą. Veikiai laivas jau plaukė gelbėti likusių žmonių.
Pažvelgęs į mūsų sunkią padėtį ir pamatęs, jog esame izoliuoti saloje, apsuptoje akimi neaprėpiamų vandenų, Dievas Pats šoko į tą priešišką jūrą. Jis prisiėmė beribį ledinį žmonijos blogį.
Jėzus paliko Savo saugius namus. Paliko angelų šlovinimą bei garbinimą ir amžinybės didybę. O svarbiausia Jėzus paliko Savo artimą bendravimą su Tėvu. Jėzus egzistavo su Tėvu per amžinybę. Ar kada nors buvote išsiskyrę su mylimu žmogumi kelioms dienoms, mėnesiams, metams? Jūs žinote, kaip tai skausminga. Jūs žinote, kokią vidinę tuštumą tai atveria.
Jėzus rizikavo viskuo, ateidamas į žemę. Jis drąsiai pasitiko visą šėtono gundymų galybę. Jis patyrė svilinančią šėtono neapykantą. Jėzus paaukojo šią stulbinančią auką dėl vienos priežasties. Jis pernelyg jus mylėjo, kad liktų danguje, kai jūs tuo metu buvote pražuvęs. Jis per ne lyg jus mylėjo, kad liktų su Tėvu, kai jūs tuo metu buvote nuodėmės nelaisvėje. Jis paniro į ledinį šio nuodėmingo pasaulio vandenyną, kad mus išgelbėtų. Koks Gelbėtojas! Koks Atpirkėjas! Koks Išvaduotojas! Jis vertas amžinos tarnystės ir meilės.
Markas Finlis
