Įžiebk meilės židinį!
Santykių ir šeimos patarimai Tau

Įžiebk meilės židinį!

Pažvelk giliau!
Atrask, tai kas nematoma

Pažvelk giliau!

JOKŪBAS ATEINA PAS JĖZŲ 0 2018-06-16 — 00:00

Morisas L.Vendenas

Jis nusigandęs tarė: “Kokia baugi šita vieta! Tai ne kas kita kaip Dievo namai ir dangaus vartai!“ (Pradžios 28, 17)

Patriarchas Jokūbas, kaip ir visi šeimos nariai, buvo religingas žmogus. Kai jis gyveno savo tėvų namuose, jo dvasia, žvelgiant žmogaus akimis, buvo pakankamai tyra ir turtinga. Jis siekė pirmagimio teisės ne dėl medžiaginės, o greičiau dėl dvasinės gerovės. Jis norėjo bendrauti su Dievu, taip kaip Abraomas. Už tokį norą mes turime jį deramai įvertinti. „Tačiau Jokūbas, nors ir labai vertino amžinos palaimos dalykus palyginti su laikinaisiais, dar nebuvo savo patirtimi pažinęs Dievo, kurį jis gerbė. Jo širdis dar nebuvo atnaujinta per Dievo malonę“ (Patriarchai ir pranašai, 138p.).

Jokūbas nesuprato Dievo veiksmų. Jam buvo pažadėta pirmagimio teisė. Bet Dievas paprastai laukia pačios paskutinės minutės.

Taigi Dievas laukė, o Jokūbas pamanė, kad Jis miega, ir nutarė šį tą nuveikti pats ir taip padėti Dievui įvykdyti duotus pažadus. Pasitarę su Rebeka, jie sudarė, jų nuomone, puikų planą.

Jūs žinote, kuo baigėsi ta istorija. Jokūbas apgaule išgavo pirmagimio teisę ir dėl to jau niekada daugiau nebepamatė savo motinos, kuri jį išmokė apgaudinėti. Štai jis, vienišas ir kankinamas kaltės jausmo, brenda per dykumos smėlį. Visos jo gudrybės davė tokius vaisius, kokių jis jokiu būdu nenorėjo. „Dievas pažadėjo duoti Jokūbui pirmagimio teisę, ir Jo Žodis būtų išsipildęs atėjus laikui, jei jie [Jokūbas ir Rebeka] būtų vylęsi ir laukę, kol Jis pats pasireikš“ (ten pat). Bet jie nutarė šį tą nuveikti patys. Ir štai Jokūbas, apimtas nevilties, bėga iš namų. Ateina naktis, jis gulasi, deda galvą ant akmens ir vos vos išdrįsta melstis.

Jokūbas jau manė, kad prarastos visos viltys, bet tąnakt susap­navo nuostabų sapną. Sapne jis matė laiptus, vedančius į patį dangų. Laiptais į viršų ir žemyn laipiojo angelai. Laiptai simbolizavo Jėzų, kuris yra dangaus ir žemės jungiamoji grandis. Jėzus dar buvo čia. Jėzus jį mylėjo. Jėzus atėjo pas jį tada, kai jam Jo labiau­siai reikėjo. Jis visada taip elgiasi, kai žmogus yra pasiruošęs priimti Jo siūlomą malonę. Tą naktį Jokūbas atsivertė.

autorius

Vaiva Paldavičienė. Kiti autoriaus įrašai

pasidalink

Rašyti komentarą

Komentarai

Komentarų kol kas nėra.

tavo komentaras

galerija

Daugiau — mūsų Flickr galerijoje

mes kitur

Kviečiame ir Tave prisijungti prie mūsų šiuose socialiniuose tinkluose!

prenumerata

Jau turime 40 prenumeratorius!

x

Gavėjas:

arba uždaryti langą

Jūs naudojate labai seną, lėtą ir nesaugią interneto naršyklę. Išnaudokite visas interneto galimybes — mes nuoširdžiai rekomenduojame išbandyti Firefox!