Pažvelk giliau!
Atrask, tai kas nematoma

Pažvelk giliau!

Vartai į kitą pasaulį
Knygos mąstantiems

Vartai į kitą pasaulį

Įžiebk meilės židinį!
Santykių ir šeimos patarimai Tau

Įžiebk meilės židinį!

JŪSŲ SĄŽINĖS KALNAS 0 2018-07-05 — 00:00

Morisas L.Vendenas

lr vėl pasilenkęs rašė ant žemės. Tai išgirdę, jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant vyresniaisiais. Pagaliau liko vienas Jėzus ir ten stovinti moteris (Jn 8, 8–9).

Pirmieji keturi kalnai, apie kuriuos mes jau kalbėjome, kurie neleidžia mums ristis nuokalnėn ir priverčia sustoti bei susimąs­tyti, – tai kliūtys, kurios egzistuoja beveik vien tik civilizuotose šaly­se. Tos kliūtys yra: Biblija, žodžiu ir giesmėmis išsakomi pamokslai, sveikas protas ir mūsų draugų bei artimųjų, kurie yra krikščionys, maldos. Kitų keturių kalnų reikšmingumas yra universalesnis.

Pirmasis iš jų – sąžinė. Laiške romiečiams (2,15) kalbama apie tai, kad pagonys, neturintys Dievo Įstatymo, vadovaujasi savo sąžine. Čia jūs galite perskaityti, jog tose žemės rutulio vietose, kur Evangelija nebuvo skelbiama, kur nėra dvasinio pažinimo ir bendravimo su jau priėmusiais Kristų asmenimis, žmogui prabyla jo sąžinė.

Sunku pasakyti, kas yra sąžinė. Tai kažkas neapčiuopiama. Kar­tais mes sakome, kad sąžinė – tai Šventoji Dvasia. Bet toks api­brėžimas nėra tikslus, nes Šventoji Dvasia tik veikia per mūsų sąžinę. Dauguma mūsų iš gyvenimo patirties žino, ką reiškia būti kaltinamam sąžinės. Kartą minia žmonių norėjo užmušti moterį akmenimis. Staiga jie sustojo ir, nuleidę akis bei galvas, pasišali­no. Juos kaltino jų sąžinė (žr. Jn 8,1–11).

Sąžinę turi jaunuoliai, vaikai ir pagyvenę žmonės, jei tik ji dėl kokios nors priežasties nėra užslopinta. Kad sąžinė nustotų veikti reikia daug laiko. Atsimenu, kai būdamas ketverių metų sumela­vau tėvui. Dabar aš žiūriu į savo vaikus ir galvoju: ketveri metai! Kaip aš tada galėjau suprasti, kad sakau melą, juk man niekas to nebuvo paaiškinęs. Aš iki šiol prisimenu tą apgavystę. Septyne­rius metus melas slėgė mano sąžinę. Ar man kas nors tada sakė, kad aš turiu sąžinę? Būdamas ketverių metų aš apie ją nieko nežinojau. Bet kažkas mane įtikinėjo. Aš niekada nepamiršiu, kaip man buvo ramu, kai būdamas jau vienuolikos metų vieną vakarą aš įėjau į tėvo miegamąjį ir paprašiau atleisti man už melą, pasa­kytą prieš septynerius metus. Turiu drąsos pasakyti, jog mes nežinome, kas yra sąžinė. Sąžinė – tai dar vienas kalnas, dar viena kliūtis, kurią žmogus turėtų įveikti, jei staiga nuspręstų savo valia pražūti.

autorius

Vaiva Paldavičienė. Kiti autoriaus įrašai

pasidalink

Rašyti komentarą

Komentarai

Komentarų kol kas nėra.

tavo komentaras

galerija

Daugiau — mūsų Flickr galerijoje

mes kitur

Kviečiame ir Tave prisijungti prie mūsų šiuose socialiniuose tinkluose!

prenumerata

Jau turime 40 prenumeratorius!

x

Gavėjas:

arba uždaryti langą

Jūs naudojate labai seną, lėtą ir nesaugią interneto naršyklę. Išnaudokite visas interneto galimybes — mes nuoširdžiai rekomenduojame išbandyti Firefox!