II dalis
Dievas nori turėti tokius santykius su mumis ir šiandien. Jis ieško užtarėjų, tokių kaip Abraomas ir Mozė, kurie atsistotų spragoje tarp Jo ir žmonių, kad Jam nereikėtų sunaikinti žemės. Dievas ieško žmonių, kurie trokštų pažinti Jį taip artimai, kad Jis galėtų vadinti juos savo draugais, patikėtų jiems savo širdį ir kviestų juos melsti to, ką Jis trokšta įvykdyti. Ar mes norime būti tokie bičiuliai Dievui?
Dažniausiai mūsų maldos, užuot meldusios Dievą žmonių išgelbėjimo ar pražuvusių tautų išganymo, yra ribotos ir egocentriškos. Daug mūsų maldų beveik nesiskiria nuo dvasinio „paplepėjimo“. Štai kaip autorius Erikas Ludis aprašo maldą plepėjimą:
„Dvasinis plepėjimas dažniausiai būna egoistiškas, maldaujant nusiraminimo ir apsaugos, pagalbos laiku atlikti darbus, išlaikyti egzaminus, palaiminti maistą, pagelbėti chirurgui sėkmingai atlikti operaciją. Viskas visada sukasi apie mus. Ir nors nėra nieko blogo prašyti patenkinti mūsų asmeninius poreikius, tikra istorinė malda yra nežemiška ir pagrįsta savojo aš nepaisymu…
Šiuolaikinė Bažnyčia nėra pratusi prie nuoširdžios, dangaus įkvėptos maldos – tokios, kuri pajudina kalnus ir nuramina audras.“
Žinoma, Dievui rūpi mūsų gyvenimo smulkmenos. Jis nori, kad mes kalbėtumės su Juo apie šiuos dalykus kaip su geriausiu draugu. Bet Jis nenori, kad tuo mūsų maldos ir pasibaigtų.
Tūkstančiai žmonių neturėjo tokios galimybės kaip mes pažinti Kristų. Milijonai žmonių visame pasaulyje trokšta išgelbėjimo malonės. Kol mes diskutuojame apie doktrinas ir ilguose komitetų susirinkimuose kalbamės, kaip padėti bendruomenėms augti, tikintieji tokiose šalyse kaip Iranas ir Šiaurės Korėja yra kankinami už savo tikėjimą. Ar mes tai žinome? Ar meldžiamės už juos? Ar mums tai bent kiek rūpi?
Jei maldose išliekame susitelkę į save, akivaizdu, kad gerai nepažįstame Dievo širdies, nematome Jo sielvarto ašarų dėl kenčiančių ir pražuvusių. Kai suprasime Jo širdies skausmą dėl tų, kurie yra tamsoje, tapsime su Juo bendradarbiais tarnystėje. Verksime, kai Jis verks, melsimės ne tik dėl savo, bet ir dėl Jo naštos. Iš tiesų būsime Jo bičiuliai. Ir būtent čia prisiliesime prie beribių galimybių tikėjimo! Būtent čia, kaip Dievo bičiuliai, mes pradėsime mokytis melstis tomis istorinėmis, pasaulį keičiančiomis maldomis, kokiomis taip dažnai meldėsi senovės pasaulio žmonės.
Melody Mason
