KADA GUNDYMAS TAMPA NUODĖME

Kiekvienas yra gundomas, savo geismo pagrobtas ir suviliotas (Jok 1, 14).

Džein mėgo meluoti. Galima drąsiai pasakyti, kad ji buvo ap­gavikė ir, priedo, vagilė. Tačiau kartą ji sutiko Tą, kurio paskutinis draugas žemėje irgi buvo vagis (plėšikas, kabantis ant kryžiaus). Džein nutarė artimiau su Juo susipažinti. Šventoji Dvasia parodė jos nuodėmę, ir Džein suprato, kad visą savo gyvenimą ji gyveno būdama toli nuo Dievo. Pajutusi Dievo meilę, ji suprato, kad ši Meilė priima netgi vagis. Džein suvokė, kad jai reikia Dievo, pakluso Jam ir atsivertė.

Kartą bakalėjos parduotuvėje, apžiūrinėdama prekes, Džein pamatė kažkieno be priežiūros paliktą vežimėlį, prikrautą pirkinių. Viršuje gulėjo pravertas rankinukas ir matėsi puiki odinė piniginė. Kilo pagunda. Patekti į tokią situaciją dar nereiškė padaryti nuo­dėmę. Džein iškart suvokė, kad yra gundoma ir kad turi galimybę pavogti kažkieno pinigus. Tačiau tai suvokdama ji dar nenusidėjo. Suvokti esant gundomam dar nereiškia padaryti nuodėmę. Jėzus irgi suvokė, kad buvo gundomas, tačiau Jis niekada nenusidėjo. Todėl ir Džein, suvokdama nuodėmės galimybę, tuo nenusidėjo.

Ši istorija gali turėti du tęsinius. Jei tą akimirką Džein pasikliautų Dievo jėga bei Jo vadovavimu, mintis apie vagystę jai būtų nepakenčiama. Pati mintis taptų atstumiančia, o pergalė ateitų natūraliai, savaime.

Jei tą akimirką ji pasitikės savimi, tai širdyje pasiduos gundymui. „Kokia galimybė!“ – mąstytų ji. Savo mintimis ji pasiduotų gundymui. Jos galvoje gimtų maždaug toks planas: „Manęs nie­kas nemato. Dabar aš paimsiu piniginę ir įsidėsiu į kišenę…“ Ar įgyvendins savo planą ar ne, priklausys nuo jos valios jėgos bei nuo to, kaip ji tvardysis. Tačiau ji jau nusidėjo, nepriklausomai nuo tolesnių savo poelgių. Tikroji pergalė gimsta žmogaus širdyje, kur gyvena Dievas, jeigu mes pasitikime Juo, o ne savimi.

Morisas L.Vendenas