KAI APLINKYBĖS JUMS NEPALANKIOS

V DALIS

Bet jie nugalėjo jį Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu. (Apreiškimas Jonui 12, 11)

Rumunijos kalėjime vienas priešais kitą sėdėjo du vyrai. Vienas buvo savimi pasitikintis, inteligentiškas ir griež­tas leitenantas, vardu Grecu. Kitas buvo pasišventęs krikščionis, pastorius, vardu Richardas Vurbrendas (Richard Wurmbrand).

Richardas buvo silpnas ir išblyškęs. Jo veidą ženklino tamsūs šešėliai – kaip žmogaus, kuris ištvėrė daug kančių ir nepriteklių.

Grecu sėdėjo prie rašomojo stalo su gumine lazda rankoje, pasiruošęs dar kartą apklausti Vurbrendą. Šįryt jis šau­kė: „Tai, ką tu papasakojai, yra melas!“ Vurbrendas atsisakė įvardyti savo bendražygius bei apibūdinti savo ryšius su Vakarais, ir tai įsiutino Grecu.

Atsistūmęs su kėde atgal, leitenantas plyšojo: „Užteks! Štai popierius. Mes žinome, kad tu užkoduota kalba ben­dravai su kitais belaisviais. Dabar privalai tiksliai pasakyti, ką kiekvienas iš jų kalbėjo.“ Grecu trinktelėjo lazda per stalą. „Turi lygiai pusvalandį.“ Jis atsistojo ir išžingsniavo iš kambario.

Richardas Vurbrendas, spoksodamas į baltą popieriaus lapą, susidūrė su siaubinga dilema. Jis turėjo parašyti iš­pažintį, tačiau nenorėjo atskleisti nieko, kas galėjo sukelti pavojų kitiems įkalintiems jo draugams. Antra vertus, kad ir ką jis parašytų, viskas galėjo būti iškraipyta ir paversta įrodymu, kad jis – šnipas.

Pagaliau šis pastorius nusprendė prisipažinti – prisipažinti apie savo tikėjimą Jėzumi Kristumi. Jis užrašė tokius žodžius: „Aš esu Kristaus mokinys. Kristus išmokė mus mylėti savo priešus. Aš niekada nekalbėjau nieko bloga prieš komunistus. Aš suprantu juos ir meldžiu, kad jie atsiverstų bei taptų mano tikėjimo broliais.“

Richardo Vurbrendo liudijimas padarė didžiulį poveikį Grecu. Leitenanto širdis buvo sujaudinta. Richardo Vurbrendo tikėjimo išpažinimas inspiravo keletą pokalbių apie krikščionybę ir tikrąją gyvenimo prasmę. Ilgainiui Grecu pasidavė Kristaus reikalavimams.

Mūsų liudijimas apie Kristaus ištikimybę turi jėgą: „Bet jie nugalėjo jį Avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu“ (Apreiškimas Jonui 12, 11).

Kiekvienoje situacijoje Dievas praturtina mūsų gyvenimą pozityviu liudijimu, kuris gali palaiminti kitus. Kad ir kokios šiandien būtų jūsų aplinkybės, tekalba per jus Kristaus meilė. Tegul per jūsų gyvenimą Jo liudijimas paliečia kitus. Kai aplinkybės mums susiklosto nepalankiai, teduoda Kristus jums liudijimą.

Markas Finlis