KAI ATŠĄLA MŪSŲ PIRMOJI MEILĖ

Bet Aš turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją meilę. (Apreiškimas Jonui 2, 4)

Net ir šiandien Efezas mus stebina. Gerai išlikę šio miesto griuvėsiai atskleidžia praeities civilizacijos šlovę. Kita­dos Efezas buvo vienas iš oriausių Romos imperijos miestų. Jis didžiavosi savo didžiule biblioteka, teatru bei garsiąja Artemidės (arba Dianos) šventykla – vienu iš septynių senovės pasaulio stebuklų. Efezas buvo Mažosios Azijos sos­tinė bei gyvybiškai svarbus prekybos centras. Didžiajame Efezo teatre galėjo tilpti 25 000 žmonių. Kai buvo rodomi klasikinių graikų ir romėnų autorių spektakliai, jis dažnai būdavo sausakimšas. Nepaisant per ilgą laiką padarytų nuostolių, Efezo teatras yra vienas iš geriausiai išlikusių pasaulyje.

Efezas turi mums papasakoti įsimintiną istoriją. Šiame mieste sėkmingai pamokslavo apaštalas Paulius, paskatin­damas daugelį miestelėnų priimti Kristų. Pauliaus pamokslavimas buvo toks galingas, kad jis ėmė kelti pavojų pre­kybai efeziečių deivės Dianos atvaizdais. Įtūžusi minia atitempė du Pauliaus bendražygius į teatrą šaukdama: „Didi efeziečių Artemidė!“ Kai Paulius iškėlė Jėzų Kristų aukščiau Dianos, geriau žinomos kaip Artemidė, efeziečiai puolė į paniką. Krikščionių Bažnyčia Efeze tvirtai gynė tiesą. Šie pirmieji krikščionys doktrinos požiūriu buvo tyri. Žodis „efezas“ reiškia „geidžiamas“. Efezas, pirmasis iš septynių Bažnyčių, simbolizuojantis pirmojo šimtmečio Bažnyčią, pasižymėjo uolumu ir švariu mokymu. Kupini Šventosios Dvasios, tikintieji visur skelbė Kristų. Kai tūkstančiai priėmė Kristų, pragaro jėgos buvo sukrėstos. Kalbėdamas apie greitą krikščionybės plitimą, vienas romėnų rašytojas pasakė: „Jūsų yra visur. Jūsų yra mūsų armijoje. Jūsų yra mūsų laivyne. Jūsų yra mūsų parduotuvėse ir mokyklose. Jūsų yra mūsų namuose ir kalėjimuose. Jūsų yra mūsų senate.“

Kupina meilės Kristui ir ginkluota Jo Žodžiu, Bažnyčia skelbė Gelbėtojo meilę. Tačiau po truputį situacija ėmė keistis. Jėzus pasakė: „Bet Aš turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją meilę“ (Apreiškimas Jonui 2, 4).

Po kurio laiko pirmoji meilė atvėso. Pirmieji krikščionys vis dar gynė Dievo tiesą. Jie mokėjo iš karto atpažinti kiekvieną, kuris nukrypdavo nuo teisingo mokymo, tačiau jų veiksmai jau nebebuvo pagrįsti meile. Jie drąsiai šaukė, skelbdami savo ištikimybę, tačiau savo širdyje buvo šalti ir tušti. Dievas perspėja mus apie panašų likimą šiandien. Mes galime sukaupti daug teisingų žinių, galime turėti visus teisingus mokymus, tačiau vis dar būti tušti kaip lukštas. Kai jūsų širdis atšąla ir prarandate pirmąją meilę, štai Jėzaus patarimas: „Taigi prisimink, nuo kur nupuolei“ (5 eilutė). Prisiminkite išgyventą artumą su Dievu maldoje. Prisiminkite tas brangias Viešpaties artumo akimirkas studijuojant Bibliją. Prisiminkite, kaip Jo meilė pripildė jūsų širdį. Jis nepasikeitė. Jis vis dar yra tas pats Dievas, kuris kviečia jus į Savo glėbį. Jis vis dar yra tas pats Dievas, kuris laimėjo jus Savo malone. Ir Jis gali vėl atnaujinti jūsų sielą. Jis gali jus iš naujo pripildyti meilės. Ar atversite savo širdį Jam dabar pat? Ar leisite Jam vėl atgaivinti jūsų širdyje pirmąją meilę?

Markas Finlis