Tad atsiversk! O jeigu ne, Aš greitai ateisiu ir kovosiu su jais Savo burnos kalaviju. (Apreiškimas Jonui 2, 16)
Buvo sausa ir karšta diena, kai mūsų laidos „Parašyta“ darbuotojai siauru uolėtu takeliu tempė televizijos aparatūrą į Pergamą. Šio miesto geografinė padėtis – taiklus jo dvasinės būsenos simbolis. Pergamas, kaip daugelis senovės miestų, buvo pastatytas aukštai virš lygumos. Net didžiausioms armijoms būtų buvę sunku jį užpulti. Žodis „pergamas“ reiškia „išaukštintas“.
Kai šėtonas negali sugriauti Bažnyčios persekiojimais, jis griebiasi gudresnių metodų. Požiūris į šią Bažnyčią Romos valstybėje buvo palankus. Per šimtmečius tūkstančiai pagonių tapo krikščionimis. Konstantinas, pagoniškasis romėnų imperatorius, taip pat priėmė krikščionybę. Sulig šia nauja „išaukštinta“ pozicija Bažnyčioje prasidėjo pasikeitimai. Išpažinę krikščionybę, pagonys atsinešė su savimi ir pagoniškas praktikas. Į Bažnyčią įsismelkė atvaizdų ir stabų garbinimas. Konstantinas ypač gerbė saulės dievą. „Krikščionių Bažnyčios istorijoje“ rašoma: „Konstantino laikų monetų vienoje pusėje buvo užrašytas Kristaus vardas, kitoje – Apolo, saulės dievo, figūra, tarsi imperatorius būtų nedrįsęs atsisakyti šio šviesulio globos“ (p. 184).
Iš lėto, po truputį žmonių dogmos išstūmė Dievo tiesą. Paprastą išgelbėjimo per tikėjimą Jėzuje Kristuje principą pakeitė sudėtinga išgelbėjimo per bažnyčios potvarkius sistema. Dievo kreipimasis į Savo tautą Pergame yra raginimas būti ištikimiems Jo Žodžiui kompromisų akivaizdoje. Kompromisai prasideda tada, kai mes įtikiname save, kad Dievo tiesos ne tokios ir svarbios. Jie prasideda tada, kai dieviškąjį apreiškimą pakeičiame žmogiškuoju mąstymu. Kai žinome, jog kažkas prieštarauja Dievo valiai, bet atkakliai to laikomės, mes einame į kompromisą. Mes į tai žiūrime pro pirštus.
Žiūrėti pro pirštus gana pavojinga, jei vaikštote uolos pakraščiu. Jei žengsite kelis žingsnius neteisinga linkme, pasekmės gali būti skaudžios. Šią pamoką gerai išmokau sunkiame kelyje į Pergamą. Įrašinėdami laidą apie kompromisus, mes nufilmavome Pergame esantį Dzeuso aukurą, vadinamą šėtono sostu, minimu Apreiškimo Jonui knygoje 2, 13. Tas aukuras milžiniškas. Centrinė aukuro dalis – didžiulė platforma, beveik 6 metrų aukščio ir 18 metrų ilgio, papuošta apvadu, vaizduojančiu dievus ir milžinus. Šiandien šis aukuras gerokai apgriuvęs – buvusių amžių didybės nė ženklo. Didžiuliai rieduliai apžėlę piktžolėmis. Pats nežinau kodėl, aš perlipau užtvarą ir užkopiau ant Dzeuso aukuro viršaus. Kai mūsų kameros pradėjo veikti, staiga pasigirdo mano klyksmas. Prieš mane išniro didelė žalia deimanto formos šnypščianti gyvatės galva. Smarkiai plakančia širdimi aš šokinėjau nuo akmens ant akmens, stengdamasis kuo greičiau nusikabaroti nuo aukuro.
Tokios gyvatės įkandimas mirtinas – kaip ir šėtono. Kompromisas yra mirtinas. Nusižengimas savo sąžinei gali brangiai kainuoti. Paklausykite manęs. Man tai buvo sunki pamoka.
Markas Finlis
