Šimtininkas ir kiti su juo […] labai išsigando ir sakė: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“ (Evangelija pagal Matą 27, 54)
Tai buvo smurto laikai, smurto šalis, pilna smurtaujančių žmonių – ir jis buvo smurto kupinas žmogus. Romėnų šimtininkas buvo kietaširdis, grubus, atšiaurus karys, visada budintis, kad nekiltų netikėtas maištas. Jis iš tiesų nebuvo tinkamas Dievo karalystei. Nuolat stebint egzekucijas, jo širdis buvo surambėjusi.
Penktadienio rytą jam buvo įsakyta atlikti eilinę bausmę. Galvoje jam sukosi vienintelė mintis: „Greičiau užbaigti, greičiau viską užbaigti!“
„Nagi liaukitės, jūs verkiančios moteriškės! – sušuko jis. – Ei jūs ten! Traukitės!“
Šventajame Rašte jis vadinamas šimtininku, šimto kareivių vadu. Jį be galo stebino tai, kad Jėzus nesipriešino. Kristaus kančia tik atskleidė Jo karališką šlovę.
Šimtininkas buvo užkietėjęs kariškis. Jis buvo išmokytas laimėti. Mumyse visuose slypi nedidelis šimtininkas. Kartais mes iš visų jėgų grumiamės, kad apgintume savo mažas karalystes. Skirtingos nuomonės įžiebia karus tarp žmonių. Tačiau Jėzus buvo visiškai kitoks.
Jėzus kažkuo patraukė šimtininko dėmesį. Skausmingas Viešpaties žvilgsnis buvo kupinas ramaus pasitikėjimo. Kiekvieną kartą, kai Jis pasukdavo ant kryžiaus galvą, erškėčių vainiko dygliai giliai smigo į kaktą, tačiau Jėzus nė žodeliu nesiskundė. Vinys plėšė vis didesnes žiojėjančias skyles Jo rankose ir kojose, bet iš Jo lūpų nepasigirdo nė vienas prakeiksmas.
Šimtininkas išgirdo Gelbėtoją meldžiantis: „Tėve, atleisk jiems“ (Evangelija pagal Luką 23, 34). Stebint jam prieš akis besivystančią dramą, kažkas išmušė jį iš pusiausvyros. Jis pajuto, kad jį traukia prie šio kenčiančio žmogaus.
Galbūt šimtininkas prisiminė Piloto teismą. Jėzus buvo galingas Savo silpnumu. Jo kryžius buvo Jo sostas. Erškėčių vainikas buvo Jo šlovės karūna.
Ir štai prie kryžiaus šimtininkas sušuko: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“
Dievo jėga pakeitė net šimtininką. Jėzus paėmė šį žiaurų, kietaširdį, bejausmį Romos kariškį ir pavertė jį kitu žmogumi.
Kietaširdis žmogus tapo atsivertusiu žmogumi. Bejausmis žmogus tapo švelniu, jautriu žmogumi.
Jėzus vis dar keičia surambėjusias širdis. Jo meilė vis dar įveikia mūsų išdidumą. Kodėl Jam neleidus padaryti tai dėl jūsų šiandien?
Markas Finlis
