Kai nužengia Dvasia
Jan Paulsen
Kai kurie žvelgia į krikščionybę kaip į formalių doktrinos teiginių rinkinį, beveik netoleruojantį charizmatinių išgyvenimų; kiti ją supranta kaip dinamišką emociją, išsivadavusią iš dogmos gniaužtų. Ar egzistuoja tarpinė padėtis tarp grynos ortodoksijos ir lėkšto atgimimo judėjimo? Daugelis atsakymų pateikti Jano Paulseno studijoje apie „ignoruojamą Trejybės Asmenį“. Paulsenas gvildena klausimus: „Kaip mes turėtume suvokti Trejybę?“;,„Ar Šventoji Dvasia yra dovana, kuri dar turi būti iki galo išlieta?“;„Ką galima pasakyti apie charizmatinius reiškinius, kaip antai kalbėjimas kitomis kalbomis?“; „Kaip galima patikrinti dvasines dovanas?“; „Kodėl vienos vertinamos labiau už kitas?“; „Ar kai kurios iš jų atimtos iš Bažnyčios?“; „Ar Dvasios krikštas eina su vandens krikštu, ar įvyksta vėliau?“; „Kaip Dvasia susijusi su išteisinimu?“; „Kaip mums išvengti didžiausios nuodėmės — piktžodžiavimo Šventajai Dvasiai?“. Ir pagaliau, „Kaip galime įsitikinti, jog turime Šventąją Dvasią?“ Gimęs Norvegijoje, Janas Paulsenas yra Septintosios dienos adventistų bažnyčios Generalinės Konferencijos prezidentas. 1972 metais Tiubingene jis tapo pirmuoju Septintosios dienos adventistu visuose Vokietijos universitetuose, apsigynusiu mokslų daktaro disertaciją Protestantų fakultete. 1995 metais Endriuso (Andrews) universitete jam buvo suteiktas teologijos daktaro laipsnis, honoris causa.
