Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena, praėjo, štai atsirado nauja (2 Kor 5, 17).
Šiame tekste nesakoma, kad nauja tampa tik kai kas, bet sakoma, kad viskas tampa nauja. Ar niekada nesusimąstėte, kada tai galėjo atsitikti jūsų gyvenime? Dauguma jaunų žmonių tikėjosi, jog nuo pirmojo jų atsivertimo momento viskas iškart pasikeis, jų nebevargins problemos ir nesėkmės. Jei to nebuvo, jauni žmonės manydavo, kad tai įrodo jų neatsivertimą ir dauguma jų puldavo į neviltį.
Būtina suprasti, jog naują gyvenimą gyvensime gavę naują širdį, kuri yra mums pažadėta (Kelias pas Kristų, 20 p.). Biblijoje yra daug pavyzdžių, kurie liudija, kad atgimusiam žmogui, kaip ir anksčiau, tenka patirti sunkumų bei kovoti. Dievobaimingi žmonės iš nusidėjėlių neiškart virsdavo šventaisiais. Kai kuriems šis faktas kelia nerimą ir jie teigia, kad analogiški samprotavimai atveria duris abejingam požiūriui į nuodėmę. Tačiau pažvelkime į tai realiai. Dauguma nusivilia būtent dėl to, kad gyvenimą suvokia nerealiai. Trejus metus Jėzaus mokiniai pykosi ir ginčijosi, kuris iš jų yra didžiausias. Jie žinojo, kad elgėsi neteisingai. Paskutiniojo ginčo metu, eidami į Jeruzalę jie norėjo ant samariečių nuleisti ugnį iš dangaus už tai, kad anie nebuvo jiems svetingi. Tačiau Jėzus nereikalavo iš savo mokinių visiško tobulumo. Jis kreipė dėmesį į jų kovą bei krikščioniškąjį augimą.
Prisiminkime krikščioniškąjį augimą, tačiau nepamirškime ir tų pergalių, kurias Dievas mums paskyrė laimėti anksčiau negu mirsime arba būsime paimti į dangų. 2-ame laiške korintiečiams (5, 17) kalbama tik apie kažkokį nekonkretų įvykį ateityje.
Iš tikrųjų, visą laiką, kai pasitikime Dievo jėga, o ne savimi, mes galime žinoti, kaip pasiekti visišką pergalę bei ką reiškia turėti viską naują. Kada pasitikime savo jėgomis, neišvengiamai puolame. Augimo procese krikščionis svyruoja tarp pasitikėjimo savimi ir priklausomybės nuo Dievo jėgos. Mes visi patiriame šį liguistą svyravimą. Tačiau augantis krikščionis, netgi ir kūdikis Kristuje, gali būti nugalėtojas tikrąja šio žodžio prasme, jei jis atsiduoda į Dievo rankas ir yra paklusnus Jam. Bet jei jis pasitikės savimi, patirs pralaimėjimą.
Morisas L.Vendenas
