Žolė nudžiūsta, gėlė nuvysta, bet Dievo žodis tveria amžiais. (Izaijo pranašystė 40, 8)
Dievo Žodis atlaikė šimtmečių išbandymą. Per ilgus amžius jis pasirodė esąs patikimas. Archeologiniai senovės rankraščių atradimai bėgant metams nušviesdavo Biblijos autentiškumą.
1798 metais Napoleonas su 38 000 karių įžengė į Egiptą. Jis atsivedė ir šimtus dailininkų, kalbininkų bei mokslininkų, kad šie padėtų jam geriau suprasti to intriguojančio krašto istoriją. Visur krito į akį praeities reliktai su savo kitados didžiulės civilizacijos paslaptimis. Paminklus ir šventyklų sienas puošė keisti įrašai, kurie vertė didįjį karžygį susimąstyti apie jų užkoduotą slaptą žinią.
1799 metais vienas iš Napoleono karių atkasė žemėje maždaug 120 cm ilgio ir 76 cm pločio juodą akmenį, kuris vėliau atskleidė šimtmečiais neįmintą egiptiečių hieroglifų paslaptį. Toji plokštė, vadinama Rozetos akmeniu, dabar yra Britų muziejuje, Londone. Rozetos akmeny trimis kalbomis užrašytas senovinis potvarkis: hieroglifais (egiptiečių paveikslėlių raštu), egiptiečių kalbos rankraštiniu šriftu ir graikų kalba. Graikišką tekstą mokslininkai išvertė greitai, tačiau hieroglifai jiems sukėlė daug problemų. Po dvidešimties metų, 1822 m., nuostabus jaunas prancūzų egiptologas Žanas Fransua Šapoljonas (Jean-Francois Chapollion) sudrebino pasaulį įmindamas senovinį kodą. Perskaitę įrašą mokslininkai galėjo patikrinti abejonių kėlusias Biblijos vietas. Štai vienas stulbinantis pavyzdys.
Šventajame Rašte maždaug 50 kartų paminėta hetitų tauta, aptariant jos santykius su Abraomu, Dovydu ir Saliamonu. Šie bibliniai pasakojimai vaizduoja hetitus, kaip vieną iš galingiausių senovės imperijų. Tačiau apie juos neliko nė menkiausios užuominos jokiuose senoviniuose istoriniuose raštuose. Kritikai samprotavo, jog negali būti, kad tokia galinga imperija išnyktų iš istorijos, nepalikusi jokio pėdsako. Taigi jie tvirtino, jog tokios tautos veikiausiai išvis nebuvo. Tačiau tada buvo rastas Rozetos akmuo. Milžiniškas monumentų ir kolonų muziejus, nusidriekęs Nilo pakrantėje ir šimtmečiais saugojęs nesuprantama kalba užkoduotas savo paslaptis, dabar atvėrė duris. Užrašai ant tų kolonų ir rūmų sienų daugelyje vietų kalbėjo apie politinius bei karinius faraono Ramzio II ir „hitų“, arba hetitų, karaliaus konfliktus. Šiandien hetitų vieta istorijoje jau išaiškinta.
Biblijos teiginiai yra patikimi. Mes galime drąsiai pasitikėti, kad Dievo Žodis mus ves, nukreips, mokys, diegs tikėjimą bei teiks viltį ateičiai. Dvidešimt pirmojo amžiaus pasaulyje sparčiai kintant moralinėms vertybėms, Dievo Žodis vis dar išlieka patikimas.
Markas Finlis
