Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. (Mato 7, 15)
Senose Ezopo pasakėčiose skaitome apie alkaną vilką, užsinorėjusį ėrienos. Jis ne kartą sėlino prie avių bandos, bet kaskart jį atpažindavo ir nuvydavo šalin. Nuliūdęs ir susierzinęs (ir dar alkanesnis), galiausiai jis sugalvojo puikų planą. Paėmęs tetos Vulf avikailio kilimėlį nuo grindų, apsigaubė juo ir vėl išėjo. Šįkart iš lėto prisiartino prie avių bandos ir ėmė rupšnoti žolę.
„Fu! – mąstė jis. – Koks bjaurus skonis!“ Bet žinojo, kad verta ėsti žolę, nes taip galės sugauti gardų ėriuką.
Vilkui sumaniai užsimaskavus, avys neatpažino naujojo bandos nario. Atėjus vakarui, jį su kitomis avimis nuginė į aptvarą – to vilkas ir tikėjosi. Vienas ėriukas pasiskundė mamai: „Ta avis kitaip kvepia. Kažkas negerai.“ Bet mama nutildė mažą ėriuką.
„Nebūk nemandagus, – apibarė jį. – Nesirūpink svetimais reikalais.“ Vilkas niekam nematant nusišypsojo. Netrukus, kai piemuo išeis namo, jis ės puikią vakarienę.
Vis dėlto vilko laukė didžiulė staigmena, nes tą vakarą ir piemuo nusprendė pavalgyti ėrienos. Pamatęs, kaip jam atrodė, didžiausią avį bandoje, piemuo išsitempė vilką iš aptvaro.
Galime juoktis iš tokios pasakėčios pabaigos, bet realiame gyvenime ši pasakėčia visiškai nejuokinga. Apaštalas Paulius rašo
Efezo bažnyčios vyresniesiems: „Būkite rūpestingi sau ir visai kaimenei, kuriai Šventoji Dvasia jus paskyrė vyskupais, kad ganytumėte Dievo Bažnyčią, kurią Jis yra įsigijęs savo krauju. Žinau, kad, man pasitraukus, įsibraus pas jus žiaurių vilkų, kurie nepagailės kaimenės.“ (Apaštalų darbų 20, 28–29) Kristus įspėjo:
„Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai.“ (Mato 7, 15) Čia minimi pranašai skelbiasi esą krikščionys. Iš išorės jie atrodo pamaldūs ir besidarbuojantys dėl sielų gerovės. Bet jų doktrinos veda žmones ne tik į nusiraminimą ir dvasinius kompromisus, bet ir atitraukia kaimenę nuo tiesos.
Kalbėdamas apie netikrus pranašus „avies kailyje“, Paulius įspėjo tikinčiuosius: „Mat jei kas užklydęs ima skelbti kitą Jėzų, negu mes paskelbėme, arba jei jūs priimate kitą dvasią, kurios nebuvote priėmę, ar kitą evangeliją, kurios nebuvote gavę… Juk tokie yra anie netikri apaštalai, klastingi darbininkai, besidedantys Kristaus apaštalais. Ir nenuostabu, nes pats šėtonas geba apsimesti šviesos angelu. Tad nieko ypatinga, jei ir jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Bet jų galas bus toks, kokie jų darbai.“ (2 Korintiečiams 11, 4. 13–15)
Svarbu žinoti, kaip atskirti netikrus mokytojus, duodančius mums naują ugnį ir naują evangeliją. Pastarosios Biblijos eilutės moko mus, kaip atskirti! Pakalbėkime daugiau apie tai, kas šiandien vyksta krikščionybėje.
Melody Mason
