Mano džiaugsmas – vykdyti Tavo valią, mano Dieve; Tavo Įstatymą turiu širdyje!“ (Ps 40, 8)
Daugelis mūsų, bent jau tam tikru savo krikščioniško gyvenimo laikotarpiu yra laikęsi tokios taisyklės: manėme, kad visada mėgsime nuodėmę, todėl turime sukąsti dantis ir kaip nors stengtis jos išvengti, nes mylime Dievą. Krikščioniškame pasaulyje vyrauja tokia nuostata: turime gyventi kaip tikri krikščionys, susilaikyti nuo blogio ir iš meilės Dievui elgtis teisingai, nors mums ir patinka elgtis blogai. „Aš mėgstu šokti. Visada mėgau ir, ko gero, visada mėgsiu. Bet daugiau nebešoksiu, nes myliu Jėzų.“ „Aš mėgstu kiaulieną. Iš kiaulienos pagamintus patiekalus aš visada labai mėgau. Aš ir dabar su malonumu suvalgyčiau tokį patiekalą. Bet aš atsisakiau kiaulienos – tai mano kryžius, kurį nešu ir nešiu dėl Jėzaus.“ Esu įsitikinęs, kad toks paklusnumas nėra tikras.
„Visas tikras paklusnumas kyla iš širdies. Tai širdis darbuojasi su Kristumi. Ir jeigu mes leisime, Jis taip susitapatins su mūsų mintimis bei tikslais, taip susies mūsų širdis ir protus su savo valia, kad paklusdami Jam mes tesielgsime pagal savo pačių impulsus. Valia, apvalyta ir pašventinta, jaus didžiausią malonumą tarnaudama Jam. Kai pažįstame Dievą pagal mums duotąją privilegiją Jį pažinti, mūsų gyvenimas bus nuolatinis paklusnumas. Kai įvertinsime Kristaus charakterį ir nuolatos bendrausime su Dievu, nuodėmė mums taps bjauri“ (Su meile iš Dangaus, 620p.).
Nebandykite išsiugdyti savyje paklusnumo. Sukaupkite dėmesį Dievo pažinimui, o paklusnumas atsiras savaime. Deja, daugelis iš mūsų tik švaisto laiką ir jėgas, nes užuot siekę pažinti Dievą, jie stengiasi būti paklusnūs.
Daugelyje savo gyvenimo sričių mes pastebime dėsningą priežasties ir pasekmės ryšį. Net vaikai žino, kad jei norime augti, turime valgyti, bet visai nebūtina labai stengtis, kad priverstume save bent kiek paūgėti. Geri gydytojai žino, kad jei žmogus serga, reikia stengtis pašalinti ne ligos simptomus, o tų simptomų priežastis. Argi šis dėsnis netinka ir dvasiniam gyvenimui? Dievas žino, kad jei Jis ims valdyti mūsų širdį, mūsų elgesys pasikeis savaime. Jis žino, kad jeigu mes pažvelgsime į nuodėmę Jo akimis, jei suprasime, kaip Jis mus myli, ir imsime Juo pasitikėti, tai pradėsime nekęsti nuodėmės taip, kaip ir Jis jos nekenčia. O jei imsime nekęsti nuodėmės ir manysime, kad mums, kaip ir Kristui, nuodėmė yra bjauri, tai argi mūsų paklusnumas nebus natūralus.
Morisas L.Vendenas
