III dalis
Elena Vait taip pat garsėjo tuo, kiek laiko praleisdavo su Dievo Žodžiu ir malda. Dažnai atsikėlusi net antrą ar trečią nakties, ji praleisdavo ne vieną valandą maldaudama Dievą išminties ir Jo vadovavimo. Dažnai ji ir visą naktį prasimelsdavo. Nors beveik visą gyvenimą buvusi silpnos sveikatos, ji gaudavo jėgų per maldą. Akivaizdu, kad Dievas ją laimino, nes jos Šventosios Dvasios pripildytas gyvenimas iki šių dienų daro įtaką milijonams žmonių.
Džonas Veslis (John Wesley) kartą pasakė: „Aš turiu tiek daug darbų, kad keletą valandų meldžiuosi, prieš jų imdamasis.“ Martynas Liuteris sakė: „Jei man nepavyksta kiekvieną rytą dviejų valandų praleisti maldoje, dieną laimi velnias.“ S. D. Gordonas rašė:
„Šiandien didieji žmonės žemėje yra besimeldžiantys žmonės! Turiu omenyje ne tuos, kurie kalba apie maldą ar kurie tvirtina tikį malda, ar aiškina maldą, bet kalbu apie tuos, kurie iš tiesų skiria laiko maldai. Jie neturi laiko. Jie turi paimti jo iš ko nors kito. Ir tas kitas yra svarbus, labai svarbus ir neatidėliotinas, bet vis tiek mažiau svarbus nei malda. Yra žmonių, kurie pirmą vietą skiria maldai, o kitus dalykus savo gyvenimo dienotvarkėse suskirsto aplink maldą ir po jos. Tokie žmonės šiandien padaro Dievui daugiausia, laimėdami sielas, spręsdami problemas ir prikeldami Bažnyčias.“
Kalbant apie galingus maldos žmones, kažin ar turime geresnį pavyzdį už patį Viešpatį, Išgelbėtoją Jėzų Kristų. Jėzui nebuvo nė kiek lengviau atsitraukti ir melstis nei mums šiandien.
„Niekieno gyvenimas nebuvo toks kupinas darbų ir atsakomybės, kaip Jėzaus; vis dėlto kaip dažnai Jis melsdavosi! Kaip nuolatos bendravo su Dievu! Jo žemiškojo gyvenimo istorijoje vis randame tokių sakinių: ‘Labai anksti, dar neprašvitus, Jėzus atsikėlęs nuėjo į negyvenamą vietą ir tenai meldėsi’; ‘Būrių būriai rinkdavosi Jo pasiklausyti bei pagyti iš savo ligų. O Jis traukdavosi į nuošalesnes vietas melstis’; ‘Tomis dienomis Jėzus užkopė į kalną melstis. Ten Jis praleido visą naktį, melsdamasis Dievui.’ (Morkaus 1, 35; Luko 5, 15–16; 6, 12)
Mes galime būti labai užsiėmę, bet tai ne pasiteisinimas praleisti kasdienį bendravimą su Dievu. Mes nesame labiau užsiėmę už Jėzų ir niekad nebūsime. Jėzus buvo toks užsiėmęs, kad dažnai neturėdavo laiko net pavalgyti, nes turėdavo patenkinti Jį supančių žmonių reikmes. Tačiau dažnai būtent tokiu labiausiai užimtu laikotarpiu Jis praleisdavo naktis melsdamasis. Ir grįždavo prie darbo atsinaujinęs ir atgavęs jėgas. Turime daug ko pasimokyti iš Jo pavyzdžio.
Mažas tikėjimas tikrąja maldos galia ir veiksmingumu yra skausmingas įrodymas, kiek mažai laiko mes jai skiriame savo kasdieniame gyvenime. Jeigu išties gerai suprastume, kokią dovaną mums suteikė Dievas šiame dangiškame susitikime meldžiantis, mes daugiau nemėgintume įkišti maldos laiko kur nors į savo dienotvarkę, bet stengtumės pritaikyti visą dienotvarkę prie maldos. Mes melstumės per dienas, ir kiekvienas sprendimas, kurį mums reikia priimti, būtų ne nuvargusių smegenų įtempimas, o skubus kvietimas maldai.
Čarlzas Sperdženas (Charles Spurgeon), žymus tikėjimo atgaivintojas, išgarsėjęs sėkminga maldos tarnyste, sako: „Kartais galvojame, kad esame pernelyg užsiėmę, kad melstumės. Tai didžiulė klaida, nes malda yra laiko taupymas.“
Jei norime, kad Dievas iš tiesų galėtų laisvai ir galingai veikti mūsų gyvenime, kai kas turi pasikeisti – ir tai yra mūsų prioritetai.
„Prieš jus įstabus dangus ir amžina šlovė, kuriuos jūs galite arba prarasti, arba įgyti. Ką pasirinksite? Apie jūsų pasirinkimą liudys jūsų gyvenimas ir charakteris. Aš vis labiau nerimauju, nes matau, kiek daug yra abejingų patiems svarbiausiems klausimams. Jie visada užsiėmę ir čia, ir ten antraeiliais dalykais, pamesdami iš akių patį svarbiausią dalyką. Jie neturi laiko melstis, budėti, tyrinėti Šventojo Rašto. Jie pernelyg užimti, kad atliktų būtiną pasiruošimą būsimam gyvenimui. Jie neskiria laiko krikščioniškam charakteriui tobulinti ir uoliai nesistengia siekti dangaus.“
Kitame skyriuje pasidalysiu praktiniais patarimais, kaip mes galime apgalvotai pertvarkyti savo svarbiausius dalykus, kad kas dieną nesiblaškydami galėtume skirti laiko Dievui.
O dabar, nors ir esame užsiėmę, nepamirškime pasimelsti ir tyrinėti Dievo Žodį. Nuo to priklauso mūsų gyvenimas ir amžinasis likimas. Dievas neprašo daug, bet jei mes išdrįsime prašyti daugiau, Jis taip pat prašys daugiau!
Melody Mason
