Tikintieji klausia, kokia yra oficiali bažnyčios pozicija dėl Kalėdų eglės naudojimo. Šis klausimas užduodamas, norint gauti atsakymą, kuris įneštų aiškumo dėl tikinčiojo galimybės rinktis sezoninių švenčių metu naudoti pasaulyje pripažintus švenčių atributus. Šiuo atveju ar dera namuose arba maldos vietoje statyti ir puošti eglutes. Tie, kurie puošia eglutę, nori gauti atsakymą, kuris patvirtintų jų elgesio teisingumą. Tie, kurie nepuošia, nori suprasti, kodėl kiti puošia.
Nesu girdėjęs, kad bažnyčia būtų oficialiai pasisakiusi dėl žaliuojančio medžio – eglės naudojimo. Kiekvienas renkasi elgtis taip, kaip mano esant reikalinga. Pasirinkimo laisvę Viešpats suteikia kiekvienam žmogui. Namuose puoselėjama šeimyninė tradicija yra tos šeimos pasirinkimo reikalas. Jeigu laikomasi Biblijos mokymo, savo pasirinkimą, ką ir kaip darys savo šeimoje, žmogus grįs ne papročiais, kurie prieštarauja Dievo žodžiui, bet Raštu. Tačiau vienos šeimos taisyklės ir principai negali būti primetami visai bažnyčiai. Net jeigu tos šeimos taisyklės neprieštarauja Raštui, siekis, jog jas būtinai priimtų kiti, ir tų taisyklių padarymas kriterijumi, pagal ką būtų galima spręsti, ar žmonės laikosi tiesos ar ne, yra nepriimtinas. Apaštalas Paulius rašė laiškus bažnyčioms ir ragino laikytis Biblijos principų. Jo pamokymai buvo grindžiami Senuoju Testamentu ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiais. Paulius laiške romiečiams atkreipė dėmesį į bažnyčioje esančius silpno ir tvirto tikėjimo žmones. „Silpno tikėjimo žmogų priimkite…“ (laiškas Romiečiams 12,1). Šiame skyriuje jis akcentuoja krikščionių gyvenimo būdą bei jų tarpusavio santykius.
Šventoji Dvasia įkvėpė Paulių užrašyti žodžius, kuriais turi vadovautis išpažįstantys Jėzų kaip Mesiją ir Gelbėtoją. Vieni sako: „viską, ką manau esant teisinga, aš galiu daryti ir kas gali man uždrausti?“. Tačiau ar viskas, ką tu manai esant teisinga, yra teisinga? „Viskas valia!“ Bet ne viskas naudinga! „Viskas valia!“ Bet ne viskas ugdo! Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam.“ (1 laiškas Korintiečiams 10,23-25)
Šis principas bažnyčioje rūpintis tuo, kas būtų naudinga kitiems, kartojamas visuose Pauliaus laiškuose. Dar sykį atkreipkite dėmesį į apaštalo Pauliaus žodžius, parašytus romiečiams. „Silpno tikėjimo žmogų priimkite, tik venkite ginčų dėl skirtingų nuomonių.“ (laiškas Romiečiams 12,1)
Neturime šios temos padaryti nesutarimų ar ginčų priežastimi, kritikuodami tuos, kurie supranta kitaip nei mes. Mes vadovaujamės Šventuoju Raštu ir priimame sprendimus ne siekdami to, kas būtų gera mums, bet siekdami pašlovinti Dievą. Paulius sako: „Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei.“ (1 laiškas Korintiečiams 10,31)
Ką reiškia, visa daryti Dievo garbei? Aš galiu sakyti, kad visa, ką darau, darau dėl Dievo. Tačiau toks pasakymas gali kilti iš klaidingo įsitikinimo, jog esu pasišventęs Dievui ir nesupratimo savo tikros būsenos. Jeigu Šventajame Rašte nebūtų užrašyta žodžių, jog „…visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“ (laiškas Romiečiams 3,23), tuomet pateisinčiau savo egoizmą ir savanaudišką elgesį.
Apaštalas Paulius parašė laišką Filipuose įsikūrusiai krikščioniškai bažnyčiai. Būdamas Jėzaus apaštalas, jis visas savo pastangas sutelkė, kad įtvirtintų Dievo Žodį krikščioniškoje bažnyčioje.
„Ir dabar meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų ir augtų pažinimu ir visokeriopu išmanymu, kad jūs mokėtumėte pasirinkti, kas vertingiau, kad būtumėte tyri ir be priekaišto Kristaus dieną, pilni teisumo vaisių per Jėzų Kristų Dievo garbei ir šlovei.“ (laiškas Filipiečiams 1,9-12)
Kas atneša Dievui šlovę ir garbę? Teisumo vaisiai. Kokius teisumo vaisius mezga krikščionis? Išpuikusiam žmogui skausmą keliantys žodžiai yra užrašyti laiške korintiečiams. „…Kodėl jums verčiau nenukęsti neteisybės? Argi ne verčiau pakęsti nuostolį?“ (1 laiškas Korintiečiams 6,7-8)
Niekas nenori pakęsti nuostolį. Niekas nenori nukentėti ir gauti mažiau, nei gali gauti. Tačiau, ar toks nusižeminimas nėra teisumo vaisiaus dalis? Paulius šį principą taikė savo gyvenime ir mokė taip elgtis bažnyčias. Ką Paulius buvo pasiryžęs atsisakyti dėl Dievo garbės? „Tad jei valgis piktina mano brolį, aš nevalgysiu mėsos per amžius, kad tik nepapiktinčiau brolio“(1 laiškas Korintiečiams 8,13). Ir: „Savo įsitikinimą pasilaikyk sau Dievo akivaizdoje.“ (laiškas Romiečiams 14,22)
Mūsų Gelbėtojas Viešpats Jėzus Kristus, kreipdamasis į tuos, kurie Juo sekė, pasakė, kokią kainą turi sumokėti žmogus, sekdamas Juo.„Pasišaukęs minią ir savo mokinius, Jėzus prabilo: „Jei kas nori eiti paskui Mane, teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka Manimi.“ (Evangelija pagal Morkų 8,34)
Pranašystės Dvasioje užrašyti išmintingi patarimai šiuo aktualiu ir mūsų dienomis, klausimu. Ji pataria panaudoti švenčių dienas dėl to, kad Dievui būtų galima atnešti atnašas. Mes laikomės Biblijos ir turime vieną šventą dieną – sabatą. Ji pašventinta ir palaiminta Dievo Žodžiu. Kitas visuomenėje priimtas sezoninių švenčių dienas mes panaudojame tarnavimui. Visa tai, kas susieta su aukų aukojimu Dievui ar savęs išsižadėjimu yra tinkama tuo laiku.
Tikintys žmonės nori žinoti, ar gali jie naudoti egles savo namuose. Manau, atsakymas yra aiškus Šventajame Rašte. Jeigu turite polinkį elgtis, kaip pasaulio žmonės ir jaučiate trauką daryti tai, kas palaiko išlaidavimą, pompastiškumą, išpuikimą bei norą pasirodyti, tuomet neturėtumėte to daryti. Šiame vartotojiškame amžiuje lengva pasiduoti visuomenės madai ir elgtis neapdairiai.
Tačiau, jeigu jūs darote visa, kas nesusieta su pasauliu, bet su jūsų atsidavimu ir ištikimybe Dievui, kas veda į savęs išsižadėjimo dvasią, ir pasitelkiate medžio įvaizdį, kaip Dievo kūrybos dalį, siekdami vaikus mokyti savęs išsižadėjimo ir aukoti aukas rūpinantis kitais, tuomet visas dėmesys sutelkiamas ne į pramogavimą, bet į Kūrėją.
Nuodėmės nėra žaliuojančios šakelės naudojime, tačiau nuodėmė glūdi motyve, kuris skatinta egoizmą ir savanaudiškumą, siekį, kad viskas būtų daroma tavo paties gerovei. Bet kokia žmonių sugalvota šventinė diena, jeigu praleidžiama be gailestingumo ir tarnavimo stokojantiems žmonėms, neatneša garbės Dievui. Jis pašlovinamas, kai padedame reikmėje esantiems.
Siekdami vienybės „Mes niekam jokiu atžvilgiu neduodame akstino nupulti, kad mūsų tarnystė nebūtų peiktina.“ (2 laiškas Korintiečiams 6,3). Siekiame išlaikyti Biblijos mokymą ir vadovautis tuo, kuo vadovavosi pirmojo amžiaus Dievo bažnyčia. Apaštalas Paulius išsakė visus Dievo nutarimus „Aš jums nieko nenutylėjau ir paskelbiau visus Dievo nutarimus.“ (Apaštalų darbų 20,27) „…kad žinotum, kaip reikia elgtis Dievo namuose, kurie yra gyvojo Dievo Bažnyčia, tiesos stulpas ir atrama.“ (1 laiškas Timotiejui 3,15). Visos vėliau, krikščionybės istorijoje, atsiradusios religinės šventės ir tradicijos negali pakeisti Biblijos mokymo, kuris yra „…žibintas mano žingsniams ir šviesa mano takui“ (Psalmynas 109,119).
Mes, atsižvelgiant į mūsų (Lietuvos) visuomenėje vyraujančius papročius ir laikydamiesi Biblijos mokymo, stengiamės nenaudoti įvaizdžių, kurie gali sukelti dviprasmybes ir ginčus. Vietoj atributų, kurie siejami su pasaulio tradicijomis, gėrimės nuostabia kūryba ir šloviname Kūrėją. Gamta graži ir žiemą, ir rudenį, ir vasarą, ir pavasarį. Dievas laimina mus, kai Jam atiduodame savo širdis.
Pastorius Valius E.
