Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė Jo mylimiems žmonėms! (Evangelija pagal Luką 2, 14)
Vietnamo karo metais senatorius Džonas Makainas (John McCain) penkerius su puse metų praleido kaip karo belaisvis Hanojuje. Jis ir daugelis kitų pilotų ištvėrė siaubingas kančias. Bet štai išaušo diena, kurią gerai prisimena Makainas, kai jie galėjo pakilti virš smurto ir izoliacijos. Tai buvo 1971 metų Kalėdų išvakarės. Prieš kelias dienas Makainas kelioms minutėms buvo gavęs paskaityti Bibliją. Jis su entuziazmu skubėjo persirašyti kuo daugiau kalėdinės istorijos eilučių, kol neatėjo sargyba ir neatėmė knygos.
Tą ypatingą naktį belaisviai nusprendė surengti savo kalėdines apeigas. Jie pradėjo nuo Viešpaties maldos, paskui giedojo kalėdines giesmes. Po kiekvienos giesmės Makainas perskaitydavo ištrauką iš Evangelijos pagal Luką.
Iš pradžių žmonės nervinosi ir jautėsi sukaustyti. Jie prisiminė, kaip maždaug prieš metus sargyba įsiveržė į jų slaptas pamaldas ir pradėjo pliekti tris joms vadovavusius vyrus. Jie buvo nutempti į izoliatorių. Likusieji buvo uždaryti ankštose vienutėse 11 mėnesių.
Tačiau belaisviai vis tiek norėjo šią naktį giedoti. Taigi jie pradėjo: „O ateikite, visi ištikimieji, džiaugsmingieji ir triumfuojantieji“. Jie giedojo kone pašnibždomis, o akys neramiai žvelgė į grotuotus langus. Pamaldoms įsibėgėjant, kaliniai įgavo drąsos. Jų balsai pakilo kiek aukščiau, kol visoje kameroje skambėjo giesmės „Paklausyk! Angelai pasiuntiniai gieda“ ir „Tai įvyko šviesų vidurnaktį“.
Kai kurie belaisviai buvo per silpni, kad pakiltų ant kojų, tačiau kiti padėjo jiems atsisėsti ant gultų ir apgaubė jų virpančius pečius antklodėmis. Visi norėjo prisijungti prie giesmių, kurios dabar, atrodė, juos iš tiesų pradžiugino ir padėjo pasijusti triumfuojančiais.
Kai jie užgiedojo „Tyli naktis“, per neskustus veidus ritosi ašaros. Vėliau Džonas Makainas rašė: „Staiga mes nusikėlėme 2000 metų atgal į praeitį ir atsidūrėme kitoje pasaulio vietoje, mažame miestelyje, vadinamame Betliejumi. Ir nei karas, nei kančia, nei kalėjimas neužtemdė vilties, kuri įsižiebė taip seniai, tą tylią naktį.
Mes užmiršome savo žaizdas, alkį, skausmą. Pakilo mūsų padėkos maldos už Kūdikėlį Kristų, už mūsų šeimas bei namus. Visus apėmė absoliučiai nepakartojamas jausmas, tarsi nuo mūsų pečių būtų nuimta sunki našta.“
Jei atversime Jam širdis, Kūdikėlis Kristus suteiks ramybės ir mums. Jis paims mūsų naštas. Jo šlovingos meilės šviesoje visos gyvenimiškos problemos nublanks ir taps nereikšmingos. Kristus, kuris gimė Betliejuje prieš 2000 metų, šiandien trokšta atgimti ir mūsų širdyse. Lygiai taip, kaip Jis užliejo meile Šiaurės Vietnamo kalėjimą, šiandien Jis trokšta pripildyti meile ir Jūsų namus.
Markas Finlis
