Tam, kuris mus myli ir nuplovė Savo krauju mūsų nuodėmes, ir padarė iš mūsų karaliją bei kunigus Savo Dievui ir Tėvui, – Jam šlovė ir galybė per amžių amžius! Amen. (Apreiškimas Jonui 1, 5–6)
Girdėjau tokį pasakojimą apie Antrojo pasaulinio karo mirties lagerius. Vieno iš lagerių geležinkelio stotyje karininkai mėgino atskirti tvirto sudėjimo vyrą nuo moters ir vaikų. Vienas tėvas, karališkos šeimos narys, stebėjo šią sceną ir klausėsi draskomos šeimos išgąsčio klyksmų. Jis suprato, kad ir jis gali nebe pamatyti savo mažamečio sūnaus. Vyriškis atsiklaupė prie berniuko ir suėmė jį už pečių. „Mišeli, – tarė jis, – kad ir kas nutiktų, noriu, kad visada atmintum vieną dalyką. Tu esi ypatingas. Tu – karaliaus sūnus.“
Neilgai trukus, po to tėvas ir sūnus buvo išskirti ir nuvaryti į atskiras lagerio dalis. Daugiau jie nebe susitiko. Vėliau Mišelis sužinojo, kad jo tėvas žuvo dujų kameroje. Jam teko eiti per gyvenimą vienam ir pamėginti įsitvirtinti šiame pasaulyje.
Tačiau paskutinieji tėvo žodžiai visada išliko jo atminty. Jie tapo jo gyvenimo švyturiu. „Tu – karaliaus sūnus.“
Mišelis nusprendė, jog, kad ir kas nutiktų, jis elgsis kaip karaliaus sūnus.
Ar jums dar neatsiskleidė šios didžiulės tiesos realybė? Ar ji nelemia jūsų veiksmų? Ar neformuoja jūsų elgesio? Jūs esate visatos Karaliaus vaikas. Jūsų venomis teka karališkas kraujas. Jūs – karališkosios dangaus šeimos narys. Priimdami Jėzų, kaip savo asmeninį Gelbėtoją, mes „atgimstame“ į Dievo šeimą. Per Kristų mes esame priimami į dangiškąją karališkąją giminę. Šią tiesą aiškiai išsakė apaštalas Paulius: „Vadinasi, jūs jau nebesate ateiviai nei svetimi, bet šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai“ (Laiškas efeziečiams 2, 19).
Kokia privilegija! Mes esame Dievo šeimos nariai. Koks pašaukimas! Mes turime naują tapatybę.
Dalis Dievo šeimos yra danguje, tačiau dalis yra čia, žemėje. Šventasis Raštas kalba apie tuos, kurie priėmė Jėzų, kaip Dievo šeimos dalį. Trečiajame Laiško efeziečiams skyriuje pasakyta: „Dėl to aš klaupiuosi prieš Tėvą, nuo kurio kiekviena tėvystė danguje ir žemėje turi vardą“ (Laiškas efeziečiams 3, 14–15).
Tešoka iš džiaugsmo jūsų dvasia. Jūs – Dievo šeimos narys. Tesuvokia jūsų siela šią šlovingą dvasinę tiesą šiandien pat. Jūsų dangiškasis Tėvas yra visatos Kūrėjas. Jūs esate Karaliaus sūnus ar dukra. Kodėl nesielgus kaip princui ar princesei?
Markas Finlis
