Pažvelk giliau!
Atrask, tai kas nematoma

Pažvelk giliau!

Vartai į kitą pasaulį
Knygos mąstantiems

Vartai į kitą pasaulį

Įžiebk meilės židinį!
Santykių ir šeimos patarimai Tau

Įžiebk meilės židinį!

KASDIENĄ MIRTI PAČIAM SAU 0 2018-07-15 — 00:00

Jėzus pasakė visiems: „Jei kas nori eiti paskui Mane, teišsižada savęs, teneša savo kryžių ir teseka Manimi“ (Lk 9, 23).

Jėzus sakė: „Jei kas nori eiti paskui Mane, teišsižada… – Ko? ­„Savęs.“ Kartais mes suprantame tuos žodžius neteisingai ir manome, kad reikia atsisakyti kokio nors negero įpročio, nustoti ką nors nederamo darius, ar apsieiti be kokio daikto. Anksčiau aš maniau, kad nešti kryžių, reiškia nedaryti to, ką kyla noras daryti. Girdėjau, kad ir kiti kalbėjo tą patį. „Mano kryžius – nustoti šokus. Man nedera daugiau eiti į šokius. Aš norėčiau, bet tai mano kry­žius.“ Kristus kalbėjo ne apie tai. Nešti kryžių – tai išsižadėti sa­vęs. Teišsižada savęs, teneša savo kryžių ir teseka Manimi.

Atsidavimas Dievui – tai visiškas pasišventimas Jam. Tie, kurie neteisingai supranta žodį „atsidavimas“, paprastai arba bando išvengti pasišventimo, arba mėgina pakeisti jį kuo nors kitu. Jei aš turiu pakankamai stiprią valią ir stiprų charakterį, kad galėčiau atsisakyti kokio nors blogo įpročio, aš galiu apsigauti manydamas, kad pasišvenčiau Dievui. O iš tikrųjų viskas yra visiškai priešingai. Jeigu manau, kad pasišvęsti Dievui reiškia liautis rūkius ir jei man pavyksta tai padaryti neįsikišus dieviškajai jėgai, galiu atsidurti tokioje padėtyje, kad būsiu pasmerktas. Kodėl? Man pasiseks pragyventi šiek tiek ilgiau, nesusigriebti plaučių vėžio, bet visą tą laiką aš būsiu linkęs šlovę ir garbę už pasiektą pergalę priskirti sau ir neišvengiamai imsiu manyti, kad visa tai – mano nuopelnas. Ar tai įmanoma? Iš tikrųjų, būdamas toli nuo Kristaus, aš galiu mesti rūkyti, gerti, atsisakyti šokių, bet tai bus tik išoriniai veiks­mai. Iš esmės aš liksiu toks pat nuodėmingas žmogus. Kryžius ­tai ne atsisakyti to, ką mes norėtume daryti. Kryžius – tai savęs paties atsižadėjimas.

Ar dažnai mums reikia imti ant savo pečių šitą kryžių? Ar tik vieną kartą, mūsų krikščioniškojo gyvenimo pradžioje? Ne, kas­ dieną. Susimąstykite išgirdę šiuos žodžius: „Tikrą atsivertimą reikia patirti ne vieną kartą gyvenime, o kasdien. Šis atsivertimas atnau­jina žmogaus santykius su Dievu. Išnyksta kūniškos žmogaus aistros, įgimtas ir įgytas polinkis daryti blogį, jis liaujasi būti apie save geros nuomonės. Jis atsinaujina ir šventėja. Bet tai turi vykti nuolat. […] Atsinaujinusi širdis gali nuolat palaimingai bendrauti su Dievu tik tada, kai kasdien yra vartojama Dievo Žodžio druska. Dievo malonę būtina priimti kasdien, kitaip negalima žmogų lai­kyti atsivertusiu“ (Iš žurnalo “Review and Herald”, 1897 09 14).

Morisas L.Vendenas

autorius

Vaiva Paldavičienė. Kiti autoriaus įrašai

pasidalink

Rašyti komentarą

Komentarai

Komentarų kol kas nėra.

tavo komentaras

galerija

Nuotraukų nėra

mes kitur

Kviečiame ir Tave prisijungti prie mūsų šiuose socialiniuose tinkluose!

prenumerata

Jau turime 40 prenumeratorius!

x

Gavėjas:

arba uždaryti langą

Jūs naudojate labai seną, lėtą ir nesaugią interneto naršyklę. Išnaudokite visas interneto galimybes — mes nuoširdžiai rekomenduojame išbandyti Firefox!