Žmogaus Sūnus irgi atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį (Mt 20, 28).
„Daugeliui atrodo didžiulė privilegija aplankyti Kristaus gyvenimo žemėje vietas, pavaikščioti Jo takais, pažvelgti į ežerą, ant kurio kranto Jis mėgo mokyti, į kalvas ir slėnius, į kuriuos taip dažnai krypo Jo akys. Bet mums nereikia keliauti į Nazaretą, Kafarnaumą ar Betaniją, kad eitume Jėzaus pėdomis. Mes atrasime Jo pėdsakų prie ligonio lovos, skurdžiose lūšnelėse, sausakimšose didelių miestų alėjose ir visur, kur esama žmonių širdžių, kurias reikia paguosti. Elgdamiesi taip, kaip elgėsi Jėzus, gyvendamas žemėje, mes vaikščiosime Jo pėdomis“ (Su meile iš Dangaus, 594 p.).
Sekti Kristumi tarnaujant kitiems – tai dieviškasis etalonas visam bažnyčios dvasiniam kūnui ir kiekvienam krikščioniui individualiai. Visos Visatos gyvybingumo įstatymas – atiduoti. Šis įstatymas gimė danguje ir tik jį vykdydami mes galime gyventi ir augti dvasiškai.
Tas pats principas galioja ir fiziniame pasaulyje. Koks šviežias ir tyras bebūtų oras, kuriuo mes kvėpuojame, įkvėpę mes turime vėl iškvėpti. Neiškvėpus įkvėpti antrąsyk – neįmanoma. Nuo oro susilaikymo plaučiuose galima mirti.
Atsidavimo principas veikia ir gamtoje, kur viskas sąveikauja, kad galėtų egzistuoti gyvybė. Tik nuolatinio atidavimo, gavimo ir vėl atidavimo dėka viskas gamtoje gali augti ir veistis.
Dangaus angelai irgi nuolat tarnauja. Jie nepailsdami darbuojasi padėdami žmonėms, būtybėms, kurios visais atžvilgiais yra žemesnės už juos, kad juos atvestų į glaudesnius tarpusavio santykius su Dievu, tokius glaudžius, kokių žmonės net neįsivaizduoja.
Didžiausias nesavanaudiškos tarnystės pavyzdys yra pats Jėzus. Jis atėjo ne tam, kad Jam tarnautų, bet tam, kad Jis pats tarnautų. Tačiau kažkodėl, daugelis iš mūsų, kurie vadinamės Jo vaikais, stengiamės savyje nuslėpti Jo malonės dovanas ir atsisakome dalyvauti tarnystėje kitiems. Krikščioniškasis gyvenimas turi tapti pasišventimo priemone. Tad sekime Jėzaus pėdomis – pasiaukojimo ir tarnavimo kitiems keliu.
Morisas L.Vendenas
