Kadangi tu Man brangus, vertingas ir mylimas. (Izaijo pranašystė 43, 4)
Tai, kaip Dievas vertina žmogų, Jėzus atskleidžia amžinojoje istorijoje apie gerąjį ganytoją. Kai suprantame Dievo požiūrį į žmogų, mūsų iliuzija, jog esame nieko verti, supliukšta kaip balionas karnavalo siautuly.
„Tuomet Jėzus pasakė jiems palyginimą: „Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kolei suranda?! Radęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečių ir, sugrįžęs namo, susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas: „Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo pražuvėlę avį!“ (Evangelija pagal Luką 15, 3–6).
Rytuose kerdžiai labai rūpinasi savo avimis. Palikę jaukius ir patogius namus, jie keliauja dykumos smėlynais ir skuba siaurais, uolėtais kalnų takais, iki pūslių nusitrina kojas, nusibrozdina kelius, iki kraujo susižeidžia rankas, tačiau vis tiek ieško vienos vienintelės paklydusios avies. Jie laipioja kalnais, nusileidžia į gilius tarpeklius, klaidžioja tarp usnių bei erškėčių, turėdami galvoje vienintelę mintį – kaip surasti dingusią avį.
Džordžas Adamas Smitas (George Adam Smith) apie Rytų kerdžių rašo taip: „Kokioje nors aukštoje viržiais apaugusioje dykynėje, kur naktimis kaukia hienos, galite sutikti jį – nemiegojusį, toliaregį, vėjų nugairintu veidu, palinkusį ant savo lazdos ir žvelgiantį į išsisklaidžiusias avis. Kiekviena iš jų – jo širdyje. Dabar jūs galite suprasti, kodėl Judėjos kerdžius – tokia ryški figūra šios tautos istorijoje“ (William Barclay, „Lukas“, p. 207).
Šis palyginimas pasako mums apie Jėzų tris dalykus. Pirma, ganytojui rūpi kiekvienas konkretus žingsnis. Antra, jis pastebi, kad trūksta vienos avies. Ir pagaliau jis pasiryžęs paaukoti bet ką, kad tik surastų paklydusią avį. Koks Dievo paveikslas! Nieko nuostabaus, kad Dievas palygina Save su Rytų ganytoju. Žvelgdamas į žmoniją, Dievas nemato masių, kurios grumiasi dėl erdvės gyventi. Jis mato individus, ir kiekvienas iš jų brangus Jo akiai. Mes esame kai kas daugiau, nei oda ir kaulai, – mes esame unikalūs Dievo kūriniai.
Pranašas Izaijas drąsina mus tokiais Dievo žodžiais: „[…] nes Aš esu Viešpats, tavo Dievas, Izraelio Šventasis, kuris tave gelbsti. […] Kadangi tu Man brangus, vertingas ir mylimas“ (Izaijo pranašystė 43, 3–4).
Brangūs, gerbiami ir mylimi! Taip Dievas žiūri į mus. Taip Dievas mus apibūdina. Mes Jam svarbūs. Jis mumis rūpinasi. Taigi yra kuo šiandien pasidžiaugti.
Markas Finlis
