KODĖL AŠ?

Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių (Mt 10, 31).

Kai ištinka nelaimė, tai pirmas klausimas, kurį paprastai už­duoda nukentėję, yra toks: „Kodėl aš? Kodėl tai atsitiko man?“ Tačiau patyrę pirmąjį smūgį, mes tampame jautresni sielvartui ir liūdesiui, kurių kupinas pasaulis. Tuomet užduodame kitą klausimą: „Kodėl jie? Kodėl visi aplinkui kenčia?“ Mes stengiamės padėti kitiems, kiek tik galime. Žmogus, kuris rūpinasi tik savimi, domisi tik savimi bei savo asmeninėmis problemomis, kurioms nėra galo. Domėdamasis kitais, žmogus pamatys, kaip pamažu dingsta jo asmeninės problemos.

Kažką panašaus galima pastebėti ir visame nuodėmingame pasaulyje. Ar jūs kada nors klausėte savęs, kodėl gimėte čia? Kai jūsų akys atsivėrė ir pamatėte, kad gyvenate tokiame siaubingame pasaulyje, ar nekilo klausimas „Kodėl?“ Tačiau Dievas paskatina vargšą nusidėjėlį apsižvalgyti aplink save ir pamatyti, kad kiti taip pat kenčia. Kai matydamas šį vargstantį pasaulį, jis klausia: „Kodėl jie? Kodėl jie visi kenčia?“, jo paties nelaimė virsta užuojauta kitiems.

Tuomet, kai mūsų dėmesys atsitraukia nuo mūsų pasaulio, šis klausimas tampa dar aktualesnis. „Kodėl kenčia Visata? Kodėl kenčia Dievas? Kodėl kenčia sudaužytoji Jėzaus širdis?“ Ar jūs kada nors susimąstėte apie tai?

Mes matome tik mažytį pasaulio sielvarto ir liūdesio fragmentą. Mes matome tik niekingą jo dalelytę, t. y. matome, kad kažkas badauja, kažkas miršta. Ir tą mažumėlę, kurią matome, aprauda­me. O Dievas mato viską. Jis jaučia kiekvieną skausmą savo be galo mylinčia širdimi, kuri nusilenkia prie kiekvieno savo vaiko su užuojauta, kuri pasirengusi aukotis ant kryžiaus net dėl vienintelio žmogaus. Kiekvieną sykį, kai kenčia mūsų širdys, kenčia ir Jo mylinti širdis. Tačiau didžiausią skausmą Jam sukelia tie, kuriems Jis nori padėti, o jie atsisako pas Jį ateiti, kad gyventų.

Tikrasis krikščioniškojo gyvenimo brandumas pasireiškia tuo, kai žmogus mažai rūpinasi savo asmenišku išgelbėjimu, o daugiau stengiasi nešti išlaisvinimą kitiems. Jis tai daro ne dėl savęs, net ir ne dėl kitų, bet dėl Dievo, kurį jis myli.

Morisas L.Vendenas