O Dievas mums parodė Savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai. (Laiškas romiečiams 5, 8)
Jaunasis Braunas gyveno prieš 100 metų viename miestelyje netoli Londono su savo turtingais tėvais. Nors būdami agnostikai, jo tėvai nusprendė, kad sūnus turi bent kartą gyvenime nueiti į bažnyčią. Papuošę jį mažu juodu kostiumėliu, parišę kaklaraištį, jie liepė auklei jį nusivesti. Jie sėdo į karietą ir grįstomis gatvelėmis berniukas pirmą kartą išvažiavo į bažnyčią.
Pamokslininkas kalbėjo apie Žmogų, prikaltą prie medinio kryžiaus. Jis vaizdžiai pasakojo, kaip vinys pervėrė to Žmogaus rankas, kaip į Jo galvą įsmigo erškėčių dygliai, kaip Jo veidu tekėjo kraujas, o ietis pervėrė šoną. Pamokslininkas apibūdino agoniją to Žmogaus akyse ir liūdesį Jo balse, kai Jis meldė: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“. Pasakojo apie Gelbėtojo neviltį, kai Jis sušuko: „Mano Dieve, Mano Dieve, kodėl Mane apleidai?“ Prisiminė Jėzaus tikėjimą, atsispindėjusį Jo žodžiuose: „Tėve, į Tavo rankas atiduodu Savo dvasią“.
Šis pamokslas sukrėtė Brauną. Kodėl niekas nieko nedaro? Nejaugi bendruomenė negali vieningai pakilti ir nuimti tą Žmogų nuo kryžiaus? Įpusėjus pamokslui Braunas pravirko. Ašarodamas jis apsidairė ir apstulbo – visi aplinkui buvo patenkinti ir ramūs.
„Kas tiems žmonėms atsitiko, aukle? – paklausė Braunas. – Kodėl niekas nieko nedaro, kad nuimtų tą Žmogų nuo kryžiaus?“
„Braunai, Braunai, nusiramink, – atsakė auklė, paliesdama jo petį. – Tai tik pasakojimas. Per daug nesijaudink. Tiesiog ramiai klausykis. Kai grįšime namo, šią istoriją greitai užmirši.“
Ar kryžius jums tik istorija? Ar tai paprasčiausiai daiktas, apie kurį giedama, rašoma, pamokslaujama, kuriami eilėraščiai, bet kuris beveik neturi galios pakeisti gyvenimus? Kokia yra kryžiaus galia? Kokia viso to prasmė? Kryžius apreiškia Dievo meilės gelmes, tačiau jis apreiškia ir siaubingą nuodėmės prigimtį. Prie kryžiaus mes matome, kokia šlykšti ištikrųjų yra nuodėmė. Nuodėmė tokia siaubinga, kad ji sugriovė nekaltojo Dievo Sūnaus gyvenimą. Dievas toks geras, kad prisiėmė visą nuodėmės siaubą, kad išgelbėtų jus ir mane.
Nuodėmė naikina viską savo kely. Kai iš tikrųjų suvoksime, kaip nuodėmė pražudė teisų Dievo Sūnų, mes trokšime nuo jos nusigręžti visiems laikams. Nuodėmė nužudė mūsų geriausią Draugą. Juk jūs nenorite turėti nieko bendra su tuo, kas nužudė jūsų geriausią draugą. Nuodėmė atėmė gyvenimą iš To, kuris myli jus labiau už viską pasaulyje. Juk jūs nesiglebėsčiuojate su tuo, kas nužudė jūsų mylimą vyrą ar žmoną.
Kodėl jau šiandien pat neįsipareigojus atsisakyti visko, kas atskiria jus nuo Jėzaus? Nuodėmė pražudys jus, kaip pražudė Jį. Kadangi Gelbėtojas jus taip myli, apsispręskite atsisakyti visko, kas kelia Jam skausmą.
Markas Finlis
