KODĖL PO DVASINIO PAKILIMO IŠTINKA NUOPUOLIS

Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas pražudys dėl Manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės (Lk 9, 24).

Kaip manote, ar visada liudijimas yra savaiminis? Jei jūsų sąmonė tikrai buvo apšviesta maloningų Išgelbėtojo meilės spin­dulių, argi jūs tai nutylėsite? Argi jums nebus natūralu kalbėti apie gelbėjančias Evangelijos tiesas? Atkreipkime dėmesį į dvi kny­gos „Kelias pas Kristų“ ištraukas: „Vos tik žmogus ateina pas Kristų, jam kyla noras paskelbti kitiems, kokį brangų Draugą jis įgijo“ (78 p.). Atsiminkite tai. Jei Evangelijos žinia palies jūsų širdį, jumyse kils natūralus noras pasakoti kitiems apie tai, kokį Draugą jūs atradote Jėzuje. Kitoje citatoje sakoma: „Krikš­čionis, nesinaudodamas Dievo duotomis jėgomis, ne tik nebeauga Kristuje, bet praranda ir turėtas jėgas“ (81p.).

Palyginus šias dvi ištraukas, galima padaryti išvadą: aš turėsiu ką pasakyti, kai pirmąsyk karštai ir gyvai priimsiu Evangeliją. Ta­čiau jei aš nieko nepasakosiu, prarasiu ir tai, ką turiu. Remiantis šiuo teiginiu galima padaryti išvadą, kad yra galimybė ir nekalbėti ir kad liudijimas ne visada būna natūralus ir savaiminis. Jei liudiji­mas visada būtų natūralus, tai savaime suprantama, kad antroji citata iš knygos „Kelias pas Kristų“, kalbanti apie turimos palaimos praradimą, tiesiog netektų prasmės. Tad, nors pirminis noras kalbėti apie Kristų ir yra natūralus, pats veiksmas natūraliu būti negali.

Galima sėdėti vienumoje, mąstyti, skaityti Evangeliją ir skaitant patirti dvasinį pakilimą, tačiau jei jūs nepasidalysite gauta palaima su kitais, ją prarasite. O jei jūs mėginsite ją nuslėpti, tai atsidursite dar didesnėje tamsoje, negu esate buvę anksčiau.

„Jeigu savo dvasiniame gyvenime apsiribojame tik maldomis ir apmąstymais, bet neskelbsime, tai mūsų žiburiai blankiai švies, nes mums šviesa duodama tam, kad perduotume ją kitiems. Kuo daugiau šviesos mes perduosime, tuo ryškiau švies mūsų pačių žiburiai“ (Selected messages (Rinktinės žinios), 1 t., p. 139). Žmonės, patyrę gilų dvasinį pakilimą, tačiau nepasidaliję Dievo palaimomis su kitais, pamatys, kad jų dvasinis augimas silpsta ir juos vėl apgaubia tamsa. Ar patyrėte, ką reiškia pasakoti apie Evangeliją bei pasakoti apie tai, ką jums reiškia Jėzus? Kai Jėzaus meile dalijamės su kitais, mes patys artėjame prie Jo.

Morisas L.Vendenas