III dalis
Smilkalų aukuras – už mus besimeldžiantis Užtarėjas. Pačiame šventosios dalies viduryje stovėjo smilkalų aukuras. Čia kunigas, simbolizuojantis Kristų, stovėdavo priešais uždangą į šventų švenčiausiąją šventyklos dalį ir kaip tarpininkas užtardavo žmones.
Nors dabar mes galime tiesiogiai patekti prie Dievo sosto (kadangi Jėzus visiškai patenkino teisingumo reikalavimus ant Golgotos kalno, jau nebėra šventyklą perskiriančios uždangos – skaitykite Mato 27, 51), labai svarbu žinoti, kad teisios Kristaus maldos vis dar pridengia mūsų maldas, kad jos taptų priimtinos Tėvui. Be Jo tarpininkavimo mūsų maldos šiandien būtų bergždžios.
„Religinės apeigos, maldos, šlovinimas, nuodėmių išpažinimas atgailaujant iš nuoširdžių tikinčiųjų it smilkalai kyla į dangiškąją šventyklą, bet skverbdamiesi pro pagedusius žmonijos šaltinius jie taip suteršiami, kad niekad netaptų vertingi Dievui, jei nebūtų apvalyti krauju. Jie kyla nešvarūs, netyri ir be Užtarėjo, sėdinčio Dievo dešinėje ir viską apvalančio savo teisumu, nebūtų priimtini Dievui. Visi smilkalai iš žemiškosios šventyklos turi būti sudrėkinti apvalančių Kristaus kraujo lašų… Persmelkti malonaus Kristaus permaldavimo nuopelnų kvapo, smilkalai pakyla Dievo akivaizdon visiškai švarūs ir priimtini. Tada sugrįžta maloningi atsakymai.“
Biblija mums sako: „Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų.“ (Hebrajams 7, 25; taip pat Hebrajams 4, 14–16) Garbė Dievui už mūsų dangiškąjį Užtarėją!
Aukso žvakidė – Šventosios Dvasios pripildytas gyvenimas ir liudijimas. Paskutinis daiktas šventojoje padangtės dalyje iš kairės buvo auksinė žvakidė (arba septynšakė žvakidė), kuri visada degdavo ir apšviesdavo Padangtės (vėliau šventyklos) šventąją dalį. Ši šviesa simbolizuoja Šventąją Dvasią, kuri diena iš dienos degdama traukia mus arčiau Kristaus, parodo mūsų nuodėmes ir suteikia galios mūsų gyvenimui ir liudijimui (žr. Išėjimo 25, 31–40; 30, 7–8; Jono 8, 12; 16, 13; Psalmė 119, 105).
Melody Mason
