Aklasai fariziejau! Pirmiau išvalyk taurės vidų, tai bus tikrai švari ir išorė! (Mt 23, 26)
Kai velnias ateina mūsų gundyti, jis nesibeldžia į duris ir nesako: „Laba diena, aš esu velnias, ir šiandien atėjau jūsų gundyti.“ Jis žino, kad tokiu būdu nelaimės. Jeigu jis taip padarytų, tai mes jam atsakytume: „Mes apie tave girdėjome. Nešdinkis!“ Ir užtrenktume prieš jį duris.
Būtent todėl jis puola mus per mūsų silpnybes ir problemas. Velnias už mus stipresnis ir protingesnis. Jis žino, kad sėkmingiausiai žmogus nugalimas tada, kai jis yra priverčiamas sutelkti dėmesį į savo silpnybes ir trūkumus ir mėgina pats juos nugalėti, užuot žvelgęs į Jėzų bei pasitikėjęs Jo jėga. Tarp tikėjimo žygdarbių, kurių siekti mus ragina Biblija, ir kovos su nuodėme bei velniu yra didžiulis skirtumas. Jeigu grumsimės prieš nuodėmę ir velnią vien savo jėgomis, visada pralaimėsime.
Jėzus nurodė fariziejams kur link jie turi nukreipti savo pastangas. Jis sakė, kad švarūs išore jie bus tik tuo atveju, jei bus švarūs viduje. Tai viena iš svarbiausiųjų tiesų, kuri aiškina, koks turėtų būti krikščioniškasis gyvenimas. Ši tiesa nepaprastai svarbi tam, kad suprastume, kur link turi būti nukreiptos mūsų žmogiškosios pastangos bei kur jas nukreipti beprasmiška. Jei visomis savo valios pastangomis sieksime atlikti tikėjimo žygdarbius, mes laimėsime (Testimonies (Liudijimai), 5 t., p. 513).
Kas gi yra tikėjimo žygdarbis? Tai tarpusavio santykiais su Dievu pagrįstas gyvenimas, tai siekimas kasdien skirti laiko bendravimui su Viešpačiu Jėzumi. Tikėjimo žygdarbis yra vienintelis žygdarbis, kurį Biblija skatina atlikti krikščionį. Ir kai mes visą savo energiją bei visas jėgas nukreipsime šio žygdarbio įvykdymui, Jėzus kovos už mus su nuodėme ir velniu, kaip Jis ir yra pažadėjęs. „Pats ramybės Dievas jus tobulai tepašventina ir teišlaiko sveiką bei nepeiktiną jūsų dvasią, sielą ir kūną mūsų Viešpaties Jėzaus atėjimui. Tasai, kuris jus šaukia, yra ištikimas; Jis ir įvykdys!“ (1 Tes 5, 23–24)
„Žmogus negali išgelbėti pats savęs, bet Dievo Sūnus kovoja už jį ir apdovanoja savo dieviškosiomis savybėmis. Kai žmogus priima Kristaus teisumą, jis tampa Dievo vaiku, gali laikytis Dievo įsakymų ir gyventi“ (Iš žurnalo „Review and Herald“, 1898.02.08
Morisas L.Vendenas
