Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes Tu su manimi. Tavo Ganytojo lazda ir vėzdas apgins mane. (Psalmynas 23, 4)
Kaip mes galėtume paaiškinti savo gyvenime įvykstančias tragedijas? Kur yra Dievas, kai kenčia nekalti žmonės? Kokią galėtume įžvelgti prasmę gyvenimo smūgiuose?
Aš tikiu, jog išeitis yra. Biblijoje pateiktas Dievo paveikslas neįtikėtinai padrąsina. Šis Dievo atvaizdas suteikia mums drąsos, ištikus sunkiai krizei, vilties juodžiausiomis minutėmis ir ramybės širdgėlos valandą.
Pasaulis, kuriame gyvename, – tai mūšio laukas, mūšio tarp begalinės neapykantos ir neįtikėtinos meilės. Gėris ir blogis susirėmė lemtingoje kovoje. Išmintingasis Dievas ne visada įsikiša, kad užkirstų kelią blogiui. Jis dar neišnaikino visos kančios.
Dievas vertina laisvę. Jis leidžia vyrams ir moterims rinktis, net jeigu tie pasirinkimai yra siaubingai neteisingi. Priešingu atveju Jis tegalėtų visiškai atimti iš jų pasirinkimo teisę. Tada žmonės taptų tik mašinos – robotai. Dievas leidžia blogiui tekėti savo vaga, tačiau visada būna šalia kenčiančio žmogaus.
Jis rauda su gedinčiais ir kenčia su tais, kurie patiria skausmus. Jis palaiko, stiprina, guodžia. Jis drąsina nuolankiuosius ir apkabina palūžusius.
Garsiojoje dvidešimt trečiojoje psalmėje pasakyta: „Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes Tu su manimi“ (Psalmynas 23, 4). Psalmyne 46, 2 priduriama: „Dievas – mūsų prieglauda ir stiprybė, visada artima pagalba varguose“. Mūsų asmeniniuose skausmuose ir sielvarte Dievas visada šalia. Per ašaras, širdies skausmą ir liūdesį galime girdėti Jį sakant: „Aš išgydysiu tavo pervertą širdį ir aprišiu tavo žaizdas. Aš esu šalia, kai tau labiausiai to reikia.“
„Dievas – prieglobstis nuo seno, žemėje Jo amžinos rankos. Nuvarė priešą tau nuo kelio“ (Pakartoto Įstatymo knyga 33, 27). „Tapau daugeliui iškalbingu ženklu; Tu man esi stipri užuovėja. Mano lūpos kupinos Tavo šlovės, garbina Tave visą dieną“ (Psalmynas 71, 7–8).
Tepripildo jūsų širdį šlovinimas. Džiūgaukite! Dievas čia pat. Jis neprižadėjo, kad mūsų niekada nepalies šio pasaulio blogis, tačiau Jis prižadėjo būti šalia, kai tai įvyks. Dievas neprižadėjo, kad Jo vaikai niekada nekentės, tačiau Jis prižadėjo būti su jais kančios valandą. Yra kai kas daug svarbiau, negu nepatirti skausmo. Tai Dievo Artumas skausmo metu.
Kad ir ką jūs šiandien išgyventumėte, priimkite Dievo pažadą: „Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Evangelija pagal Matą 28, 20).
Markas Finlis
