Dievo žodis – šimtmečių išmėgintas ir patikimas. Archeologiniai radiniai ir senovės rankraščiai tik patvirtina, kad Biblija yra patikima.1798 m. Napoleonas vedė 38 000 savo karių į Egiptą. Jis taip pat pasiėmė šimtus menininkų, kalbininkų ir mokslininkų, kad jie padėtų geriau suprasti šio krašto istoriją. Praeities reliktų buvo apsčiai. Jie turėjo padėti atskleisti kadaise gyvavusios didžios civilizacijos paslaptis. Keisti užrašai puošė paminklus ir šventyklos sienas. Tai buvo galvosūkis Napoleonui.

Biblijoje yra paminėti hetitai, pasakojimuose apie Abraomą, Dovydą ir Saliamoną. Šv. Rašte hetitai apibūdinti kaip galinga senovės imperija. Tačiau jie neminimi nei viename iš senovės istorinių šaltinių. Kritikai argumentavo, kad būtų neįmanoma, jog tokia galinga imperija išnyktų nepalikdama pėdsakų. Jie teigė, kad hetitai niekada neegzistavo. Tačiau iškastas Rozetės akmuo pakeitė jų nuomonę. Daugybėje paminklų ir kolonų prie Nilo įrėžta kalba per amžius slėpė tai, kas dabar žinoma. Užrašai ant kolonų ir rūmų sienų pakartotinai kalbėjo apie politinius ir karinius konfliktus tarp faraono Ramzio II ir „karaliaus Hiti“ (hetitų karaliaus). Šiandien hetitai istorikams yra gerai žinomi.
Biblija yra patikima. Galime pasitikėti Dievo Žodžiu ir jame apreikštu mokymu, tikėjimu ir viltimi.
Iš anglų kalbos vertė Giedrius Čepulis