Pasitikėk Viešpačiu ir būk stiprus! Turėk drąsos ir pasitikėk Viešpačiu! (Ps 27, 14)
Atskleisime vieną iš svarbiausių paslapčių, kaip galima pradėti sąmoningą maldos gyvenimą Viešpatyje, – pasistenkite nepasiduoti gyvenimo sumaiščiai. Pirmiausia Dievas bendrauja su jumis per savo Žodį, be to – per maldą. Dievas gali valdyti mūsų mintis, gali kuo nors įtikinti mus, jei sutinkame laukti ir suteikiame Jam galimybę tai padaryti. Maldos prasmė – ne lėkti pas Dievą tarsi ant sparnų, išsakyti viską, kas yra mūsų galvoje, o paskui vėl nuo Jo nutolti. „Daugelis net pamaldų metu nesugeba priimti tikros bendravimo su Dievu palaimos. Skubiais žingsniais jie įsiveržia į Kristaus meilės kupiną ratą, gal akimirksniui stabteli šventojoje vietoje, bet nelaukia jokio patarimo. Jie neturi laiko pabuvoti su dieviškuoju Mokytoju, tad taip ir grįžta su savo naštomis prie savo darbų. […] Ne minutėlei stabtelti Dievo Artume, o nuolat bendrauti su Kristumi, sėdėti prie Jo kojų – štai ko mums reikia“ (Ugdymas, 303p.).
Kai jūs baigiate kalbėtis su Dievu apie tai, ką perskaitėte pasišventimo valandomis, kai išsakote Jam visus savo norus ir maldavimus, kai jau pasakote viską, ką norėjote, pasilikite su Juo ir toliau. Neskubėkite grįžti prie savo darbo ar mokymosi. Likite Jo draugėje. Būkite pasirengę priimti žinią, kurią galbūt jums perduos Šventoji Dvasia. Klausykitės. Suteikite Dievui galimybę praskaidrinti jūsų sąmonę ir įteigti tokias mintis, kurios jums padės gyventi šiandien. Duokite jam progą priminti jums tai, ko kitokioje aplinkoje nebeprisimintumėte. Leiskite Jam tiesiogiai su jumis bendrauti. Nusiraminę skirkite Jam keletą minučių, kad Jis galėtų atkreipti jūsų dėmesį į tuos klausimus, kuriuos, Jo valia, jums būtina apsvarstyti.
Kartais būna sunku nusakyti žodžiais tą būseną, bet ji yra reali, ir jei mes pasiliktume klūpėti net ir pabaigę savo trumpą kreipimąsi į Dievą, pamatytume, kad Dievas gali bendrauti su mumis dviem daug veiksmingesniais būdais, tik dažnai mes neleidžiame Jam jų panaudoti. „Karštai melsdamiesi mes susijungiame su Beribiu Protu“ (Kelias pas Kristų, 95p.).
Morisas L.Vendenas
