I dalis
Šita veislė kitaip neišvaroma, kaip tik malda ir pasninku. (Mato 17, 21)
Vietnamas – tai šalis, valdoma komunistinio režimo, čia dažnai persekiojami žmonės, mėginantys skleisti Evangeliją. Vis dėlto tikintieji adventistai ten sužino, jog to, ko negali padaryti žmogus, gali padaryti Dievas, – ypač kai Jo žmonės susivienija maldoje ir pasninke. Mano draugė Džulija Okerė (Julia O‘Carey), ASAP (Advocates for Southeastern Asians and the Persecuted) – Pietryčių Azijos gyventojų ir persekiojamų žmonių gynėjai) tarnystės vadovė, neseniai pasidalijo su manimi nepaprastu liudijimu.
Viename Vietnamo didmiestyje su beveik keturiais milijonais gyventojų Namų bažnyčios pastorius su savo tikinčiaisiais labai troško pasiekti savo miesto žmonių širdis. Jie pradėjo dalyti DVD diskus, kuriuose įrašytos Evangelijos, ir kitokią medžiagą. Bet rezultatai buvo menki, juos dažnai persekiodavo, valandų valandas tardydavo policijoje.
Nežinodamas, ką daryti toliau, bet trokšdamas pamatyti Dievo darbą, pastorius paprašė tikinčiųjų pasiryžti trisdešimt dienų vieningai melstis ir pasninkauti. Jie sutiko. Taigi pasninkaudami tris dienas per savaitę, jie pradėjo melstis. Jie melsdavosi kasdien daug valandų, kartais atskirai ir dažnai kartu. Išpažindami nuodėmes ir stengdamiesi atitaisyti padarytas neteisybes, jie meldė, kad Dievas atneštų persilaužimą.
Neilgai trukus, pasibaigus trisdešimties dienų iššūkiui, kažkas pasibeldė į pastoriaus duris. Atidaręs jas, jis iš karto atpažino veidą prastai pagarsėjusio buvusio Vietkongo karininko, dabar tapusio šio miesto mafijos grupuotės vadu. Šis žmogus buvo gerai žinomas dėl savo nelegalios veiklos, prekybos narkotikais, lošimo namų ir viešnamių laikymo. Pastorius nežinojo, ko tikėtis, kai vyras ištiesė jam vieną DVD diską, kuriame įrašytos Evangelijos. Baimindamasis, bet įveiktas meilės Dievui, pastorius pakvietė jį užeiti vidun. Ir… jie pradėjo kartu tyrinėti Bibliją, kol šis vyras priėmė Kristų kaip savo asmeninį Išgelbėtoją.
Melody Mason
